Užsienio investicijos Lietuvoje


Tiesiogines uzsienio investicijos ekonometrijos namu darbas. Investicijos lietuvoje referatas. Uzsienio investicijos lietuvoje referatas. Užsienio investicijų apimtis. Veiksniai ribojantys užsienio investicijas. Ivadas uzsienio investicijos lietuvoje.

Ekonomikos namų darbas. Užsienio investicijos Lietuvoje. Įvadas. Lietuvos patrauklumas užsienio investicijoms. Privačios užsienio kapitalo investicijos. Investicijų apimtis ir dinamika. Vietos ir užsienio investicijų struktūra pagal regionus. Veiksniai, ribojantys užsienio investicijas į Lietuvos ūkį. Stambių tarptautinių (multinacionalinių) įmonių investavimo motyvai. Multinacionalinių įmonių interesų įvairovė. Multinacionalinių įmonių interesų įvertinimo būdai. Rekomendacijos investiciniam klimatui Lietuvoje gerinti. Naudota literatūra.


Konstruktyvus šių santykių vystymasis naujame šimtmetyje tampa ekonomine būtinybe. Tarptautinių ekonominių santykių studijos leidžia geriau susipažinti su užsienio specialistų vizijomis ūkio raidos ir tarptautinio bendradarbiavimo klausimais, geriau suprasti atskirų valstybių bei integracinių grupuočių ekonomines – socialines galimybes ir jų potencialą.

Šiuo požiūriu 2004 pirmasis pusmetis – vienas geriausių, nes per šį laikotarpį Lietuvoje investuota 1,3 mlrd. litų tiesioginių užsienių investicijų

Neblogą rezultatą iš dalies lėmė stambi investicija į PET žaliavos gamyklą Klaipėdos LEZ, tačiau nepaisant šios didelės kapitalo injekcijos, Lietuvą pagal tiesioginių užsienio investicijų srautą aplenkė jos kaimynės – Estija, o skaičiuojant vienam gyventojui, ir Latvija. Taigi Lietuva tarp naujų ES narių išlieka paskutinėje vietoje pagal sukauptas TUI vienam gyventojui (žr. 3 diagramą).

Daugiausia lėšų yra investavę Danijos (15,2% visų tiesioginių užsienio investicijų), Švedijos (15,0%), Vokietijos (11,4%), Rusijos (8,4%) investuotojai.

Per 2004 m. tiesioginės užsienio investicijos Vilniaus apskrityje padidėjo 1819 mln. litų, arba 22,4 proc. (Vilniaus miesto savivaldybei tenka 60% visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje). Kauno apskrityje tiesioginės užsienio investicijos padidėjo 38 mln. litų, arba 2,1 proc., Klaipėdos apskrityje – 196 mln. litų, arba 12,7 procento. Tiesioginės užsienio investicijos sumažėjo Utenos, Alytaus, Tauragės apskrityse. Mažiausios investicijos Marijampolės ir Tauragės apskrityse – 112 ir 21 mln. litų.

2005 m. pradžioje Lietuvos įmonės kitose šalyse investavo 1071,7 mln. litų, t. y. 3,2 karto daugiau nei prieš metus. 2004 m. pabaigoje pertvarkius „VP Grupė“ valdymo struktūrą, parodytos UAB „VP Market“ investicijos Latvijoje, Estijoje ir kitose šalyse.

Daugiausia Lietuvos įmonės yra investavusios Latvijoje (54,7% visų tiesioginių investicijų kitose šalyse), Rusijoje (18,6%, didžioji dalis investuota Kaliningrado srityje), Kipre (7,6%).

2004 m. tiesioginės Lietuvos įmonių investicijos į ES šalis padidėjo 612,8 mln. litų, arba beveik 5 kartus, ir sudaro 71,8 proc. visų tiesioginių Lietuvos įmonių investicijų kitose šalyse. Tiesioginės Lietuvos įmonių investicijos į NVS šalis padidėjo 115,8 mln. litų, arba 83,4 proc., ir sudaro 23,8 proc. visų tiesioginių Lietuvos įmonių investicijų. 

Lietuvos įmonės į prekybą kitose šalyse investavo 53,3 proc., apdirbamąją gamybą – 24,8 proc., transporto, sandėliavimo ir ryšių – 7,8 proc., nekilnojamojo turto – 7,3 proc. visų Lietuvos įmonių tiesioginių investicijų kitose šalyse. Per 2004 m. daugiausia išaugo investicijos į prekybą, apdirbamąją gamybą, nekilnojamojo turto įmones kitose šalyse. 

Kauno apskritis. Kauno apskritis tampa patraukli užsienio elektronikos bendrovėms. Čia steigiamos įmonės elektronikos prietaisų komponenčių gamybai. Remiantis 2003 metų duomenimis, didžiausias investicijas Kaune pritraukė apdirbamoji pramonė (49,2%), didmeninė ir mažmeninė prekyba (34,1%). Apdirbamojoje pramonėje daugiausia investuota į lengvąją pramonę (40,2%) ir maisto produktų bei gėrimų gamybą (38,9%). Kitoms veikloms daugiau investicijų buvo skirta tokia tvarka: 1998 - 2000 metais - transporto ir ryšių veiklai, 1999 - 2000 metais - nutekamojo vandens, atliekų ir šiukšlių šalinimo veiklai (vandenvalos statybai), 1999 - 2001 metais - didmeninei, mažmeninei prekybai, 2000 metais - nekilnojamojo turto operacijų veiklai. Investicijos gyvenamųjų namų statybai pastaraisiais metais sudarė apie 50 mln. Lt.

Kauno apskrityje daugiausia investicijų skiriama įrengimams, mašinoms ir transporto priemonėms įsigyti (apie 40 %), jų remontui - 20 %, pastatams įsigyti apie 15 %, jų statybai tenka mažiau nei ketvirtadalis investicijų (žr. 7 diagrama).

Iki 2002 m. materialinių investicijų apimtys į Šiaulių miestą augo. Tačiau 2003 metais jų apimtys gerokai sumažėjo (palyginus 2003 m. su 2002 m. sumažėjimas 57 tūkst. Lt). Tačiau jei miesto bendrovės pertvarkys ir modernizuos gamybos procesus pagal naujus įstatymus, kokybės standartus bei patrauklios aplinkos aspektus šių investicijų apimtys išaugs.

Užsienio investicijos Lietuvoje. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/uzsienio-investicijos-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 06:23