Užsienio ir saugumo politika


Politologijos referatas.

Įvadas. Bsgp raida. Europos parlamento vaidmuo. Diplomatija ir partnerystė. Įtakos priemonės. Europos kaimynystės politika. Vakarų Balkanai. ES užsienio politikos sprendimų priėmimas. BUSP institucionalizacijos galimybės ir ribos. Krizių valdymas. Lietuva – Europos saugumo ir gynybos politika. Išvados. Naudota literatūra.


• užtikrinti Sąjungos bendrąsias vertybes – taiką, demokratiją, įstatymo galią ir žmogaus teises;

• stiprinti demokratiją ir įstatymo galią bei pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms.

Europos socialistų prioritetas – konfliktų prevencija, daugiausia pagrįsta ekonominiu bendradarbiavimu, humanitarine pagalba ir atstatymo darbais. Europos socialistams žmogaus teisių ir demokratijos skleidimas yra vienas iš svarbiausių uždavinių parlamentiniame darbe. Europos socialistai tvirtai palaiko kiekvieną nusiginklavimo link vedančią pastangą, kuri reikštų mažėjančią branduolinę grėsmę. Europos socialistai taip pat siekia pašalinti riziką, kurią kelia minų, šaunamųjų ginklų, balistinių raketų, ir cheminio ir biologinio ginklų skaičiaus augimas. Išsiplėtusiai ES teks vienas iš svarbiausių vaidmenų pasaulyje, plėtojant ir stiprinant europietiškąsias vertybes, tokias kaip taika, demokratija, tarptautinis bendradarbiavimas, įstatymo galia ir žmogaus teisės. Reikalinga ir bendroji užsienio politika, galėsianti spręsti vienai šaliai neišsprendžiamas grėsmes, kaip terorizmas ir masinio naikinimo ginklų skaičiaus augimas. ES sprendimus užsienio politikos srityje daugiausia vienbalsiai priima ES šalių vadovai. Vadinasi, sprendimas gali būti priimtas tik tuomet, jei tam pritaria visos šalys nepriklausomai nuo jų dydžio. Tai nuostata, kuri galios ir ES po plėtros proceso. Taigi, kartu dirbančios ES šalys turi unikalią galimybę užtikrinti savąsias vertybes tarptautinėje arenoje – atskiros valstybės negalėtų to padaryti.

Komisijai labai svarbu, kad ES požiūris į krizes būtų nuoseklus, taip pat užtikrinti, kad EK priemonės ir ESGP veiksmai papildytų vieni kitus. Veikloje aktyviai dalyvauja vietos delegacijos ir vietos partneriai.

ESGP misijos iki šiol vykdytos Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje (BJRM), Kosove, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Okupuotoje Palestinos Teritorijoje, Bisau Gvinėjoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Sudane (Darfūre), Čade ir Centrinės Afrikos Respublikoje, Somalyje, Afganistane, Moldovoje ir Ukrainoje, Irake, Gruzijoje ir Indonezijos Ačeho provincijoje. Per šias misijas daugiausia padedama policijai, remiamos teismų ir muitų sistemos reformos, stiprinami gebėjimai. Kariaujančioms šalims padedama susitarti nutraukti priešiškus veiksmus ir užtikrinama, kad būtų laikomasi susitarimo. Dedama daug pastangų užtikrinti civilių gyventojų, pabėgėlių, humanitarinių misijų darbuotojų ir JT personalo saugumą. Be to, per ESGP misijas gali būti teikiama pagalba konkrečiose srityse, pavyzdžiui, prireikus padedama stebėti sienas arba net kovoti su piratavimu. Pastaraisiais metais suaktyvėjo ES veikla Afrikoje. 2011 m. priimtos strateginės ES veiklos Afrikos kyšulyje gairės, kuriose įtvirtinama ilgalaikė ES parama regionui bei įsipareigojimai tęsti kovą prieš piratavimą.

Žvelgiant iš platesnės perspektyvos – ir norint nustatyti, kurie iš nagrinėjamų klausimų yra svarbiausi – galima būtų teigti, jog paskatinti BSGP raidą, vystyti su ja susijusią institucinę sistemą ir stiprinti valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su Sąjungos struktūromis būtų galima taikant šias priemones:

formuojant strateginį požiūrį, siekiant išnaudoti visas BSGP teikiamas galimybes, remiantis Lisabonos sutarties nuostatomis ir suprantant, kuriose srityse galima Sąjungos pridėtinė vertė

įtraukiant gynybą į ES mokslinių tyrimų ir inovacijų, pramonės ir kosmoso politiką – tai padėtų suderinti civilinius ir karinius reikalavimus ir plėtoti BSGP pajėgumus;

apibrėžiant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą, įskaitant ES paramą valstybėms narėms, kurios yra prisiėmusios įsipareigojimų dėl karinių pajėgumų

apibrėžiant įvairių BSGP elementų – pajėgumų dislokavimo ir ginkluotės politikos, nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo, savitarpio pagalbos nuostatų, savitarpio solidarumo nuostatų , Sąjungos įsipareigojimo laipsniškai kurti bendrą ES gynybos politiką, taip pat ES ir NATO santykių – sąsają.

  • Politologija Referatai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Austė
  • 17 puslapių (3638 žodžiai)
  • Universitetas
  • Politologijos referatai
  • Microsoft Word 1412 KB
  • Užsienio ir saugumo politika
    10 - 2 balsai (-ų)
Užsienio ir saugumo politika. (2017 m. Gruodžio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/uzsienio-ir-saugumo-politika.html Peržiūrėta 2018 m. Sausio 21 d. 01:14