Užsienio prekybos finansavimas


Vadybos referatas.

Įvadas. Šio skyriaus nagrinėjimo tikslai. Geografinė rizika. Valiutos rizika. Politinė rizika. Infliacinė ir procentinė rizika. Rinkos rizika. Mokėjimų rizika. Tradiciniai užsienio prekybos finansavimo metodai akredityvas. Finansavimo procesas. Akredityvų rūšys. Patvirtintas ir neatšaukiamas akredityvas. Nepatvirtintas ir neatšaukiamas akredityvas. Atšaukiamas akredityvas. Automatiškai atnaujinamas akredityvas. Perduodamasis akredityvas. Rezervinis akredityvas. Importo akredityvas. Eksporto akredityvas. Šiuolaikinės technologijos ir prekiniai akredityvai. Kiti užsienio prekybos finansavimo metodai. Išankstinis apmok÷jimas. “Atvira“ sąskaita. Konsignacija. Dokumentinis pervedimo vekselis inkasavimui. Faktoringas. Forfeitingas. Papildymas. Forfeitingo metodai, kuriuos naudoja Tarptautinis Vengrijos bankas. Priešpriešin÷ prekyba. Privačios organizacijos. Dalykinės korporacijos1, prekybos asociacijos ir kitos suinteresuotos pusės. Komerciniai bankai. Tarptautiniai prekybos rūmai (TPR). Jav valstybös organai. Prekinė-kreditinė korporacija. Užsienio privačių investicijų korporacija (OPIC). Užsienio šalių valstybös organai. Didžioji Britanija. Prancūzija. Federalinė Vokietijos respublika. Japonija. Pasaulinös organizacijos. Rizikų ir išlaidų minimizavimas užsienio prekybos sąlygomis. Dabartinių ir būsimų tendencijų analiz÷ tarptautin÷je. Prieinamos prekių eksporto ir importo informacijos analiz÷. Išlaidų ir rizikų prekybos finansavime minimizavimo metodai. Reguliavimo priemon÷s, kurios taikomos šalyse, kuriose dirba eksportuotojai ir importuotojai. Papildymas 10. 2 Eksporto mokesčiai ir žem÷s ūkis (ŽŪ). Prek÷s ir išlaidos prekyboje. Rizikos ir draudimas. Papildymas 10. 3 Piniginių l÷šų perskirstymas Japonijoje. Finansavimo metodai. Papildymas 10. 4 Pagrindin÷s rizikos ir priemon÷s sumažinti rizikas užsienio prekyboje. Tarptautinis reguliavimas ir užsienio prekybos finansavimas. Ginčytinų klausimų sureguliavimas. Tarptautiniai prekybos rūmai (TPR). Užsienio prekybos valdymas (FCS). Bendras susitarimas d÷l tarifų ir prekybos (GATT). Išvados. Apžvalginiai klausimai. Atvejis išlaidos ir rizika, finansuojant prekybą. Klausimai. Atvejis prekybos finansavimo išlaidos, rizika ir pelnas. Literatūra.


1980-ųjų metų pasaulin÷s ekonomikos augimas padidino pasaulin÷s prekybos apimtis, kurios 1988 m. sudar÷ 2.8 trln. USD. Atsižvelgiant į duomenis, pateiktus Tarptautinio valiutos fondo ‘Ekonomin÷je apžvalgoje’ (1989 m.), pasaulin÷s prekybos vidutinis kasmetinis augimo tempas sudar÷ 3.75% , o pasaulinio eksporto ir importo vidutinis kasmetinis augimo tempas pasiek÷ 4.93% . Tarptautin÷s prekybos augimą šiuo periodu sąlygojo pramoninių šalių prekybos apimties padid÷jimas. Pramon÷s centruose prekybos apimtis pakilo nuo 63% iki 70% , tuo tarpu besivystančiose šalyse smuko nuo 26% iki 22% , o šalyse kur vyravo planin÷ ekonomika krito nuo 10% iki 8% .

Kiekviena vyriausyb÷ suinteresuota, kad palankios finansavimo sąlygos pl÷stų prekybą. Pirma, valstybin÷ valdžia užsiima užsienio prekybos finansavimu, nes vis did÷jantis eksporto ir importo lygis sąlygoja darbo vietų skaičiaus ir pajamų did÷jimą. D÷l šios priežasties daugelis šalių vertina užsienio prekybą kaip “ekonomikos augimo variklį”. Užsienio prekyba (eksportas ir importas) sudaro apie 46% BVP Didžiojoje Britanijoje, 53% –Vakarų Vokietijoje, 178% –Singapūre, 25% –Japonijoje ir 15% – JAV. Toliau šiame skyriuje apžvelgsime, kokią politiką taiko vyriausyb÷, kad palaikytų ir skatintų užsienio prekybą. Antra, privataus sektoriaus eksportuotojai turi pasirūpinti, kad su užsienio pirk÷jais būtų laiku atsiskaitoma. Jie privalo aktyviai dalyvauti kontroliuojant gamybos išlaidų lygį ir pelningumą, valdant produkcijos išsiuntimą į užsienio rinkas. Trečia, laisvos rinkos prekybos sąlygomis vartotojai laimi šiuo atžvilgiu: turi daug didesnį prekių, žemesn÷mis kainomis, pasirinkimą. Importo finansavimo metodai daro įtaką importuotojo pasirinkimui, nes jis privalo nuspręsti, ką importuoti, iš kur ir kaip importuoti, kad kuo geriau patenkinti šalies vidaus paklausą. Ketvirta, prekybos finansavimas yra viena iš svarbiausių operacijų, kurias vykdo tarptautiniai bankai. Pagrindin÷s jų operacijos buvo – prekybos finansavimas ir valiutos keitimas, tačiau netolimoje praeityje įvykę pasikeitimai prekybos sferoje, ekonomin÷je aplinkoje ir prekybos finansavimo srityje privert÷ bankininkus ieškoti naujų būdų ir kelių į pelną. Netgi centriniai šalių bankai privalo atsižvelgti į tai, kuri pinigų politika yra pelningesn÷.

Susipažinti su rizikos rūšimis (geografin÷, valiutin÷, politin÷, infliacin÷ ir procentin÷, rinkos ir mok÷jimų) su kuriomis susiduria abi šalys, dalyvaujančios prekybos operacijose.

Paaiškinti kitus užsienio prekybos finansavimo metodus - “atviroji sąskaita” (atsiskaitymų forma, kai pirk÷jas periodiškai moka įsiskolinimus), konsignacija (susitarimo būdas, kai komitentas perduoda komisionieriui prekę pardavimui iš komisionieriaus sand÷lio), faktoringas, forfeitingas, barteris (priešpriešin÷ prekyba) ir tarptautinis lizingas (ilgalaik÷ mašinų ir įrengimų nuoma) – kurie yra lanksčios priemon÷s, padedančios eksportuotojams ir importuotojams prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų.

Užsienio prekyba apima ne tik prekių jud÷jimą, bet taip pat paslaugų ir kapitalo srautus tarp prekybos partnerių ir finansų institucijų. Kadangi atskiros valstyb÷s naudoja savas vyriausybines reguliavimo priemones, nuosavą valiutą, kultūrą ir kalbą, tod÷l, dalyvaujant tarptautin÷je prekyboje, iškyla tam tikros problemos ir rizika. Kaip importuotojai ir eksportuotojai, taip ir finansų institucijos, dalyvaujančios prekybos finansavime, turi atkreipti d÷mesį į tai bei teisingai elgtis tokiomis sąlygomis. Ši rizika n÷ra kažkuo ypatinga. Pavyzdžiui, informacijai perduoti tarp pardav÷jo ir pirk÷jo priemonių trūkumas gali sukelti visišką užsienio rinkos ignoravimą, kadangi ten esantis pardav÷jas gali realizuoti savo prekę netinkama kaina. Staigūs pasikeitimai politiniuose santykiuose tarp dviejų valstybių gali pakenkti importuotojų ir eksportuotojų interesams. Eksportuotojai gali susidurti su apribojimais pervežant produkciją į kitą šalį – importuotojui, net jeigu abu dalyviai pasiraš÷ reikiamas sutartis. Taip pat importuotojams gali kilti sunkumai atsiskaitant supardav÷jais kitoje šalyje, jeigu tos šalies valdžia įveda valiutos kontrolę. Į visapusišką rizikos analizę įeina: geografin÷ rizika, valiutos rizika, politin÷ rizika, infliacin÷ ir procentin÷ rizika, rinkos ir mok÷jimų rizika.

  • Vadyba Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 38 puslapiai (12132 žodžiai)
  • Vadybos referatai
  • Microsoft Word 191 KB
  • Užsienio prekybos finansavimas
    10 - 2 balsai (-ų)
Užsienio prekybos finansavimas. (2016 m. Gegužės 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/uzsienio-prekybos-finansavimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 00:29