Uzsienio teisė ir istorija


Teisės konspektas. Įvadas. Senovės ir viduramžių teisės istorija. Senovės teisė. Antikinė teisė. Viduramžių vakarų europos teisė. Romėnų teisė. Lenų ir dvarų teisė. Feodaliniai papročiai ir jų užrašai. Miestų ir prekybos teisė. Prekybininkų ir prekybos teisė. Prekybos teisės centrai. Prekybos teisės šaltiniai. Karalių teisė. Prancūzija. Vokietija. Anglija. Naujos ir naujausios teisės istorija. Anglosaksų teisinė šeima.


Praėjus šimtmečiui po pirmųjų universitetų susikūrimo, romėnų teisės studijas juose imta papildyti galiojančios bažnytinės (kanonų) teisės studijomis. Galiojančioms nacionalinės teisės studijoms eilė atėjo vėliau.

Iki XIX a., t.y. iki pasirodant nacionalinėms kodifikacijoms, universitetinių teisės studijų pagrindą sudarė romėnų teisė, nacionalinės teisės dėstymas buvo šalutinis dalykas.

Teisės istorija, kaip savarankiška specialioji mokslo sritis (dar vad. Teisės ir institutų istorija) susiformavo XVIII – XIXa. Dideli nuopelnai kaupiant t. istorijos medžiagą priskiriami Vokietijos istorinei teisės mokyklai (atstovai:G.Puchta, F.Sarinji). Vėliau papildė prancūzų, anglų, vokiečių ir kt. šalių mokslininkų darbai. XIX-XX a. pradž. imta teisės raidą tiekti ekonominių ir socialinių santykių kontekste. Vėliau prisidėjo lyginamosios teisėtyros mokslo atstovai (komparatyvistai).

Vilniaus Univ. 1579 m. 1567 m. prie Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios veikusioje mokykloje miestiečių vaikams imta dėstyti romėnų, kanonų, t.p. galiojanti nacionalinė Lietuvos Statutų teisė (Petras Raizijus – ispanų kilmės klebonas).

VU teisės fak., pradėjusiame veikti 1644 m., iškart atidaryti Civilinė (romėnų) ir Kanonų teisės skyriai ir kiekvienam jų įsteigta po 2 civilinės (romėnų) ir kanonų teisės katedras. Pirmuoju romėnų teisės prof. Tapo S.Dilgeris.

Galiojanti Krašto teisė (kaip daugumoj Europos univ.) VU pradėta dėstyti 18 a. 2 pusėj. 19 a. pradž imta dėstyti Liet. Nacionalinės teisės istorija. Pirmasis ir žymiausias Liet. T. Istorijos prof. VU – Ignas Danilavičius.

Atkūrus 1918 m. Liet. Nepriklausomybę , Lenkijai okupavus Vilnių, 1920 m. Kaune susikūrusių Aukštųjų kursų teisių skyriuje, teisės istorijai buvo rodomas išskirtinis dėmesys. Plačiai žinomas teisės istorikas Augustinas Janulaitis, Lietuvos statutų teisė (lektorius A.Tumėnas). romėnų t. (lektorius O.Biuchleris).

1922 m. Lietuvos teisės istorijos kursas privalomas teisės ir ekonomikos studentams. Atsisakyta Lietuvos statutų teisės kurso (1930m. VDU).

Pats reikšmingiausias Mesopotamijoje teisinis dokumentas - Babilono valdovo Hamurapio įstatymas, rastas 1901-1902m. Irane. Tai dantiraščiu iškaltas tekstas. Nupjauto kūgio formos, kiek didesnis nei 2m. aukščio akmens stulpas su teisyno tekstu, padabintas karaliaus Hamurapio, iškilminga poza stovinčio prieš saulės dievą Šamašą, atvaizdu.

Hamurapio įstatymas nėra išsamus, jis neapima nemažai teisės institutų. Kai kurios taisyklės tiesiog buvo perduodamos žodine forma.

Įstatymo tekstas susidėjo iš 3 dalių: preambulės, pagrindinės dalies (282str.), pabaigos, kurioje raginama laikytis įstatymų.

Tai rodė kazuistinis teisės normų pobūdis, jose dažniausiai formuojamos ne apibendrintos, abstrakčios elgesio taisyklės, jos paprastai minėjos konkrečius faktus ar įvykius. Dauguma įstatymuose fiksuotų taisyklių yra tiesiog paimta iš konkrečių teismų sprendimų.

Muškenumas – antrarūšis senovės Babilono gyventojas. Bendra tai, kad abeji turėjo nuosavybės teisę į vergus, priklausė vergvaldžių socialinei grupei.

Ekonomikos pagrindas – intensyvus grūdinių kultūrų auginimas Tigro ir Eufrato slėniuose. Tokį didelį laukų derlingumą užtikrino drėkinimo sistema. Babilone ilgai išliko bendruomeninė žemėvalda. Žemės sklypai bendruomenės duoti valdyti šeimoms buvo pažymimi dokumentais- akmenimis, vad. kuduru, statomais ant sklypų ribos, o jų kopijas saugojo šventyklos. Laisvasis bendruomininkas savo sklypą galėjo parduoti, mainyti, nuomoti, perduoti paveldėjimo būdu.

Hamurapio teisynu buvo siekiama apsaugoti socialinius ir ekonominius visuomenės pagrindus, taip pat normos numato teisinius drėkinimo sistemos priežiūros padarinius.

Daug dėmesio teisynas skiria karių žemėvaldai. Valda kariui, t.p. jam duodami namai ir inventorius, vad. ilku turtu. Šį turtą jie gaudavo iš karaliaus už tarnybą (kaip atlyginimą), naudotis laikinai, kol einama tarnyba. Dėl šio turto negalėjo būti daromi sandoriai. Paveldėjimo būdu galėjo būt perduodamas tik sūnui, ir jei jam bus skirta ta pati tarnyba. Turto “ilku” valdytojas savo tarnybą turėjo atlikti tik pats, jei pasamdydavo ką nors – mirties bausmė.

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 52 puslapiai (37518 žodžių)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 156 KB
  • Uzsienio teisė ir istorija
    8 - 2 balsai (-ų)
Uzsienio teisė ir istorija. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/uzsienio-teise-ir-istorija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 20:46