Užsienio teisės istorija 5


Uzsienio teises istorija konspektas. Justiniano kodifikacija. Teises istorijos referatai. Europos teises istorija justiniano. Lietuvos ir uzsienio teises istorijos spera. Uzsienio teises istorijos speros. Uzsienio teises istorijos konspektas. Uzsienio teises istorijos testas. Teisės istorija referatas. Teises istorija referatai.

Teisės konspektas. Antikinių šalių teisėkūros institucijos ir teisės šaltiniai. Įstatymų leidybos institucijos atėnuose. Senovės romos įstatymų leidybos institucijų raida ir teisės šaltiniai. Atėnų teisė. Drakono įstatymas. Solono įstatymai. Pagrindiniai teisės institutai: nuosavybė ir valdymas, prievolės, sutartys, santuoka, nusikaltimas ir bausmė. Teisės kultas romoje. Romėnų teisės kodifikavimas. Gregoriano ir hermogeniano kodeksai. Justiniano kodifikacija - pilniausias romėnų teisės rinkinys. Justiniano kodifikacijos struktūra (digestai, institucijos, kodeksas) ir šaltiniai. Viduramžių vakarų europos teisė. Genčių teisė. Kanonų teisė. Romėnų teisė. Lenų ir dvarų teisė. Feodaliniai papročiai ir jų užrašai. Miestų ir prekybos teisė. Karalių teisė. "bendrosios teisės" formavimasis: įsakymų teismams sistema ir teismų precedentai. Naujos ir naujausios teisės istorija. Anglosaksų teisinė šeima. Anglijos teisė.


Imperatorius Valentinas III šį kodeksą paskelbė galiojančiu ir Vakarų Romos imperijoje.

Justiniano Institucijos sudarytos pagal principą, skiriantį teisę į 3 dalis, reglamentuojančiais atitinkamai asmenų teisinę padėtį, daiktus ir proceso formas. Justiniano (taip pat Gajaus) Institucijos susidėjo iš 4 knygų: pirmojoje, skirtoje asmenims, pateiktos bendrosios žinios apie teisingumą ir teisę, asmenų teisinį statusą, santuoką, tėvo valdžią, globą ir rūpybą; antroji skirta daiktinei teisei, reglamentuojamas daiktų klasifikavimas, savybės, jų įsigijimo būdai; kitose dviejose knygose yra teisės normos, reglamentuojančios prievolinius santykius: trečiojoje reglamentuojamos prievolės, kylančios iš sutarčių, aptariamos atskiros sutarčių rūšys, ketvirtoji skirta prievolėms iš deliktų, teisių gynybai. Kiekviena knyga suskirstyta į titulus (skirsnius). Baigiamojoje institucijų dalyje, vardijamos žmonių pareigos ir įvairių rūšių nusikaltimai.

Kodekse priderinus, visos 3 rinkinio dalys 534m. gruodžio 29d. įsigaliojo kaip viens teisės dokumentas.

Į Europą atsikrausčiusios barbarų gentys atsinešė savo papročius. Šios gentys liko prisirišusios prie savo papročių teisės, nors aplink žmonės rėmėsi Romos įstatymais. Todėl seniausiai žinoma Vakarų Europos tautų teisė buvo ne teritorinė, o gentinė. Kiekviena gentis įėjusi į Frankų v-bės teritoriją, turėjo savo papročių teisę. Tai buvo kartu ir tautų teisė, nes aktyvūs dalyviai jai formuojantis buvo visi laisvieji bendragenčiai. Kiekvienas šių genčių narys gyveno pagal savo genties papročius, jo elgesį reguliavo jo genties teisės normos, o tai vad asmeniniu teisės taikymu. Asmeninis teisės normų taikymo pobūdis buvo susijęs su gentine barbarų sąmone.

Net užkariautiems romėnams germanų valdovai buvo pripažinę galimybę jų tarpusavio santykiams ir toliau taikyti savo – romėnų teisę. Išskirtinė romėnų padėtis buvo atvirai pripažinta daugelio karalių nutarimuose, o kai kur buvo net specialiai sudaryti romėnams skirti supaprastintos romėnų teisės rinkiniai.

Iki X a svarbiausi visų šių barbarų genčių papročių bruožai buvo labai panašūs: panaši visuomeninė aplinka, stiprėjanti bažnyčios įtaka, gentinių grupių ryšiai, nors dar nepastovūs ir silpni.

Visuomenės narių konfliktai dažnai spręsti pagal stipresniojo teisę, bet apskritai to meto teisei pirmiausiai buvo skiriama taikinamoji funkcija.

Užkariaudami, t p apgyvendindami užgrobtas teritorijas, germanai daugeliu atžvilgiu tebegyvavo gimininės santvarkos lygiu. Pagr germanų genčių visuomenės ląstelės buvo kiemas ir bendruomenė. Svetimojo, pažeidusio kiemo ar bendruomenės ramybę, laukė atpildas – kraujo kerštas arba kiemų ar bendruomenių derybos.

Būta ir teritorinių visuomenės junginių: gyventojų šeimos ar kiemai jungėsi į kaimus (vilas), kaimai į šimtines arba apygardas, šios į silpnai organizuotas grafystes, hercogystes. Kiekvienas kaimas, šimtinė, grafystė turi savo savivaldos organus – laisvųjų žmonių susirinkimus, reguliariai šaukiamus visuom. reikalams spręsti ir teismo funkcijoms vykdyti. Pagr teismo instrumentas buvo bendras šimtinių susirinkimas, pirmininkaujamas pačių susirinkimo išrinkto tungino, dalyvaujant teisės (papročių) žinovams rachinburgams. Jie buvo tos pačios bendruomenės atstovai, taigi bendruomenės vaidmuo tvarkant teismo reikalus buvo labai didelis.

Bendrų visos genties susirinkimų jau nešaukė, bet tam tikra jo liekana buvo vad “kovos laukai” – kartą per metus šaukiamos kariuomenės apžiūros, kur buvo ne tik apžiūrimi ginklai, bet ir skelbiami įstatymai

Be giminystės ryšių vietos teritorinėse bendruomenėse ėmė rastis ir plėstis t p įvairūs feodaliniai ryšiai, pvz. Senjorijos, susidedančios iš kiemų, pavedusių save kurio nors didelio pasauliečio ir bažnytininko globai.

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 43 puslapiai (34265 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 140 KB
  • Užsienio teisės istorija 5
    10 - 3 balsai (-ų)
Užsienio teisės istorija 5. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/uzsienio-teises-istorija-5.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 04:36