Užskaitos samprata ir jos taikymo problemos bankroto kontekste


Verslo magistro darbas. Uţskaitos samprata ir jos taikymo problemos bankroto kontekste. Įvadas. Sandoriai dėl išvestinių finansinių priemonių sudaryti uţ birţos ribų. Finansinių priemonių ir išvestinių finansinių priemonių santykis. Esminiai uţbirţinių sandorių dėl išvestinių finansinių priemonių bruoţai. Apsikeitimo sandorių reikšmė ir bruoţai. Palūkanų normų apsikeitimo sandorių samprata. Kredito įsipareigojimų nevykdymo apsikeitimo sandoriai. Uţsienio valiutos apsikeitimo sandorių samprata. Birţoje ir uţ jos ribų sudaromų sandorių mokumo rizikos valdymo skirtumai. Uţskaitos sampratos problematika. Įskaitymo draudimas bankroto kontekste. Uţskaitos sąvoka. Uţskaitos reikšmė ir rūšys. Mokėjimo uţskaitos samprata. Baigiamosios uţskaitos samprata. Uţskaita novacijos būdu. Uţskaitos privalumai ir trūkumai. Isda forma. Isda formos sudedamosios dalys. Pagrindinis susitarimas. Pavirtinimas. Prievolių įvykdymo uţtikrinimas. Uţskaitos sąlygų galiojimas bankroto procese. Uţskaitos sąlygos galiojimas fusį kontekste. Šalių statusas. Finansinio uţtikrinimo susitarimas. Turtas, kuris gali būti laikomas finansiniu uţstatu. Finansiniai įsipareigojimai, kurių įvykdymui uţtikrinti pateiktas uţstatas. Isda prievolių uţtikrinimo įvykdymo dokumentacijos įtaka fusį taikymo riboms. Baigiamosios uţskaitos sąlygos galiojimas įbį kontekste. Sandorių nutraukimas. Sandorių nuostolių / pelno apskaičiavimas. Įsipareigojimų sujungimas į vieną mokėtiną sumą. Uţskaita kaip prievolės dalyko apskaičiavimas. Teleologinis uţskaitos mechanizmo aiškinimas. Finansinio uţstato įtraukimas į galutinį balansą. Valiutos konvertavimas bankroto procese. A posteriori kontrolė. Cherry picking. Actio pauliana ir bankroto administratorius. Išvados ir pasiūlymai. Naudotos literatūros sąrašas. Santrauka. Summary.


Tyrimo aktualumas ir teisinė problema. Vis daugiau valstybių, kuriose įskaitymas nemokumo atveju yra draudţiamas priimami teisės aktai, kurie leidţia tam tikras išimtis. Anglo-saksų valstybės seniai pripaţino įskaitymą nemokumo atveju, Romanų-germanų valstybėse ir Napoleoniškose jurisdikcijose įskaitymas yra leidţiamas, kai abi šalys mokios, o nemokumo atveju – ribojamas. Įskaitymo teisinis reguliavimas niekur nėra panašus, jis toks skirtingas, kaip pirštų antspaudai.1 Vis dėlto pastaraisiais metais tarp minėtų skirtingų jurisdikcijų teisinio reguliavimo skirtumai siaurėja. Paminėtina, kad Austrijos, Čekijos, Danijos, Suomijos, Vokietijos, Lenkijos, Vengrijos, Slovakijos, Slovėnijos, Švedijos ir Šveicarijos valstybės, kurios priklauso Romanų-germanų šeimai,2 kaip ir Lietuva, ilgą laiką absoliučiai draudusios įskaitymo galimybę nemokumo atveju priėmė teisės aktus, kurie leidţia tam tikras uţskaitos išimtis.3 Daţniausiai tokios išimtys padaromos sandorių dėl išvestinių finansinių priemonių atţvilgiu. Pripaţįstama, jog klasikiniai privatinės teisės institutai: prievolių įvykdymo uţtikrinimo ir įskaitymo, teisinis reguliavimas nevisiškai patenkina dabartinius modernios rinkos poreikius. Prievolių įvykdymo uţtikrinimo reţimas buvo kurtas ir vystėsi turint galvoje tik materialių daiktų įkeitimą. Rinkos situacijai pasikeitus, kai finansinis turtas tapo pagrindiniu ir svarbiausiu bendrovių turtu, teisinis reguliavimas atitinkamai dar nėra visiškai adaptuotas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog anksčiau, bendrovės daţniausiai arba pirkdavo, arba tik parduodavo kitoms bendrovėms. Retai tai darė vienu metu. Todėl egzistavo tik maţas poreikis, jeigu išvis, įskaityti priešpriešinius įsipareigojimus. Visiškai kitokia situacija susidarė tarp dabartinių bendrovių, kurios daugiausiai generuoja ir operuoja finansiniu turtu, o ypač finansų pasaulio ţaidėjai, pvz.: bankai. Pastarieji kasdien sudaro ir perleidţia kelis tūkstančius sandorių dėl išvestinių finansinių priemonių. Susidaro situacija, kad sudaromų sandorių bendroji vertė yra labai didelė, tačiau grynieji pervedimai, kurie iš tikrųjų atliekami, yra santykinai maţi.4 Tyrimo objektas – uţskaita, siūlo patogų mechanizmą, kuris efektyviai kontroliuoja priešpriešinių reikalavimų mokumo riziką. Tačiau, tai sugriauna kreditorių lygiateisiškumo paradigmą, jeigu ši mokumo rizikos kontrolė įsiterpia į bankroto procesą.

  • Verslas Magistro darbai
  • 2013 m.
  • 71 puslapis
  • Verslo magistro darbai
  • Adobe PDF 692 KB
  • Užskaitos samprata ir jos taikymo problemos bankroto kontekste
    9 - 2 balsai (-ų)
Užskaitos samprata ir jos taikymo problemos bankroto kontekste. (2013 m. Gegužės 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/uzskaitos-samprata-ir-jos-taikymo-problemos-bankroto-kontekste.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 11:50