Vincas Krėvė


Galvazudys aprasymas. Skirgaila bedievis. Vincas kreve referatas. Petriukas galvazudys ar ne galvazudys. Bedievio charakteristika. V.kreves galvazudys knygos aprasymas. V kreve galvazudys vikipedija. Kreves galvazudys petriukas. Petriukas galvazudys rašinys. Galvazudys.

Lietuvių referatas. Vincas Krėvė. Svarb. Biografijos bruožai. Kūryba. Visuomeninė veikla. Dainavos šalies senų žmonių padavimai. Praeities romantika V. Krėvės "Dainavos šalies senų žmonių padavimuose". Ar teisus buvo Skirgaila. Galvažudys. Silkės. Bobulės vargai. Bedievis. Skerdžius. Dvainiai. Raganius.


dainavos šalies senų žmonių padavimai , daug apsakymų iš šiaudinės pastogės , šarūnas , drama. Kokius jausmus iškelia v. Krėvė padavimuose? Kaip jis žiūri į žm. Kuo įdomus pats pasakojimo būdas? (melodeklamacinis, ilgi sakiniai, daug pakartojimų novelė sudaryta iš dalių. Pirmoje ir antroje dalyje veiksmo laikas apima vieną dieną. Jis nurodytas jau pačiame pirmame sakinyje - tai vasaros metas. Novelės ekspozicijoje nurodyta ir veiksmo vieta - pamiškė. Susipažįstame su dviem veikėjais - žvairių petriuku ir juknių miku, ganančiais kiaules. Veiksmo užuomazga - įpykusio pliaugos pasirodymas pamiškėje. Ir štai pirmas įvykis: pliauga sušeria botagu užsisvajojusiems piemenukams už tai, kad jie praganė kalpoko kiaulę, kuri iškniso bulves. V. Krėvė parodo, kaip vieno žmogaus pyktis iššaukia ir kito pyktį. Petriukas už patirtą skriaudą pasiryžta atkeršyti kalpoko žvinei, kuri nuolat pridaro piemenukams rūpesčių. Jis prisideda kišenes akmenų ir sviedžia vieną į kiaulę, kuri ramiai triauškia bulves. Žvinė nė nekriuktelėjusi griuvo ant šono ir nekrustelėjo, kai petriukas ją čaižė botagu. Tačiau netrukus jo pyktį pakeičia išgąstis. Supranta, užmušęs kiaulę. Štai čia ir paaiškėja, kodėl novelė pavadinta galvažudys. juolab, kad ir bobulė, kuriai piemenukas pasiguodžia, pavadina jį galvažudžiu. Toliau svarbiausi novelės įvykiai yra tokie: bobulė, nenorėdama netekti piemens, pataria petriukui prigrąsyti miką, kad jis nesakytų, kas užmušė kiaulę, tačiau mikas neiškenčia ir tą pačią dieną išplepa kalpokienei, o įtūžęs kalpokas ateina pas žvairius skųsti piemenį ir ruošiasi jį prilupti. Tačiau bobulė gelbsti savo piemenuką ir prašo jo negąsdinti. Visą vasarą petriukas bėga nuo kalpoko keršto. Tokie įvykiai buvo i ir ii dalysje. Iii dalis pradedama rudens peizažu. Čia matome kalpoką, einantį mišku per lietų ir apmąstantį savo sunkią ūkininko dalią. Lietinga, niūri diena, tokios pat graudžios ir kalpoko mintys. Ir štai kūrinio kulminacija - jis pamato petriuką, užsiglaudusį už pušelės. Tačiau kaip nekeista, pykčio mažajam galvažudžiui kalpokas jau nejaučia ir netgi norėtų, kad petriukas, kaip visada, nuo jo pabėgtų. Bet vaikas nebėga, nors ir girdi ūkininko kosčiojimą. Pasirodo, piemenukas verkia užmuštos žvinės ir žada atsilyginti kalpokui, bet šis paglosto ir nuramina sulytą piemenuką. Taigi atomazga visai netikėta - du priešai susitaiko rudenėjančiame miške. Gamta paveikia jų jausmus, daro juos geresniais. Kaip matome, novelėje didelis vaidmuo tenka gamtos peizažui.

Vincas Krėvė. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/v-kreve.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 10:09