Vytautas Mačernis. Lyrinio subjekto pasaulėjautos ypatumai “Vizijose”


Lyrinio subjekto pasaulejautos ypatumai vytauto macernio. Lyrinio subjekto aprasymas. Vytauto macernio kurybos ypatumai. Lyrinio subjekto bruozai vytauto macernio kuryboje. Lyrinio subjekto pasaulėjautos ypatumai vytauto mačernio “vizijose”. Vytautas mačernis gyvenimas-tai geidžiamas analizė.

Lietuvių analizė. Lyrinio subjekto pasaulėjautos įpatumai Vytauto Mačernio “vizijose”. Vytauto Mačernio kūryba - filosofinė poezija. Metaforiškose “vizijose” jis ieško atsakymų į būties klausimus. Nevaržomai keliaudamas laiku lyrinis “aš” ieško gyvenimo prasmės, žmogaus būties pagrindų. “Gyvenimas - tai geidžiamas apsigavimas”.


Vytauto mačernio kūryba - filosofinė poezija. Metaforiškose vizijose jis ieško atsakymų į būties klausimunamai - tai ta vieta, kurioje galima pailsėti, atsiriboti nuo pasmetaforos vizijose - tarsi savotiški tarpininkai tarp priešingybių vytautas mačernis, skirtingai nuo kitų to meto poetų ir rašytojų, savo mintis kreipė ne į vykstančių įvykių bei aplinkybių nagrinėjimą, aprašymą bei išaukštinimą ar pažeminimą, pasmerkimą, bet į filosofinius, tiesiogiai neatsakomus, daugiareikšmius dalykus. Jo poezija - filosofinė, ji remiasi ne socialinių tiesų nagrinėjimu, bet prasmės ieškojimu gyvenime, gamtoje, galų gale pačiame žmoguje. Vytautas mačernis vieninteliame pilnai užbaigtame cikle vizijos ir ieško atsakymų į būties klausimus, norėdamas chaoso, karų bei nuoskaudų kupiname pasaulyje rasti filosofinę tiesą, įžvelgti gėrį, grožį bei palaimą, rasti nusiraminimą bei džiaugsmą, norėdamas suprasti pasaulį ir pamatyti jį sielos akimis. vizijos sudarytos iš septynių dalių, įžangos bei su ja susijusios pabaigos . Lyrinis aš jose keliauja nevaržomas jokių laiko pančių, jis laisvai palieka dabartį ir pasineria į malonią ir saugią praeitį, žvelgia į šviesią ateitį ir vėl grįžta į niūrią, tamsią dabartį.

Su praeitimi siejasi šviesa, vasara, ramybė bei rimtis. Vytauto mačernio žmogus ten randa atgaivą, jis tarsi pasisemia jėgų toliau kovoti su atšiauria dabartimi. Labai dažnai atsiminimai jį nukelia į gimtuosius namus, į tą vietą, kurioje galima pailsėti, kuri primena ramią ir saugią vaikystę, kur jokios negandos nebaisios, kur jis turi savo gynėją, saugotoją bei globotoją - senolę. Namai - tai vieta, apie kurią galima žinoti neabejojant jos egzistavimu ( žinau, kad žemėje yra vieni namai ). Namai - tai tarsi tvirtovė, pilna gėrio, už kurios sienų jau prasideda blogis ( bet aš vidun jo niekad neįleisiu, / duris užversiu dar tampriau ) lyrinis aš pasiilgęs namų, tėviškės, tos nepasiekiamos, tolimos ir geidžiamos ramumos ( ramu jau tėviškėj ). Taip pat jis pasiilgęs senolės ( senole mano, jei žinotum, kaip tavęs aš pasiilgau ), kuri irgi jo laukia nesulaukia ( kiek aš dienų pralaukiau čia ).

  • Lietuvių kalba Analizės
  • 2010 m.
  • 3 puslapiai (1068 žodžiai)
  • Lietuvių analizės
  • Microsoft Word 11 KB
  • Vytautas Mačernis. Lyrinio subjekto pasaulėjautos ypatumai “Vizijose”
    8 - 2 balsai (-ų)
Vytautas Mačernis. Lyrinio subjekto pasaulėjautos ypatumai “Vizijose”. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/v-macernis-lyrinio-subjekto-pasaulejautos-vizijose.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 18:12