Vadovavimas ir kontrolė


Vadybos kursinis darbas. Vadovavimo ir jo reikšmės analizė teoriniais aspektais. Vadovavimo samprata ir jo svarba. Vadovo asmenybės reikšmė vadovavimui. Vadovavimo stilių įtaka. Vadovavimo priemonių įgyvendinimas. Vartojamų terminų žodynas. Literatūros sąrašas.


Kad ir kokiam žmonių kolektyvui – įmonei vienam jos padaliniui ar sporto komandai – vadovautų vadovas visuomet yra atsakingas mažiausiai už du dalykus: rezultatą, kuris bus pasiektas, ir žmones, kurie jo vadovaujami to rezultato siekia. Taigi vadovavimas yra svarbi funkcija, kuri leidžia pasiekti gerų rezultatų įmonei. Tačiau dažniausiai įmonių vadovai mano, kad vadovavimui turi mažai realios įtakos.

Šimanskienė L. ir Seilius A. (2009, p. 93) pabrėžia, kad valdymo pobūdis (stilius) lemia organizacijos sėkmę arba nesėkmę. Kryptingas ir produktyvus vadovavimas komandai padeda sukurti dalyvavimo atmosferą, siekiant organizacijos tikslų. Kaip teigia Luobikienė I. (2009), įmonių veiklos sėkmę lemia tinkamas vadovavimas, organizacijos kultūra bei darbuotojams priimtina motyvacijos sistema (p. 66).

Vadovavimas – pagrindinė jėga, lemianti sistemingą organizacijos darbą. Autorių teigimu, egzistuoja vadovavimo krizė, ir nors yra nemažai teorijų apie vadovavimą, nė viena jų tiesiogiai neatsako, kas yra vadovavimas. Todėl jie keletą metų tyrinėjo, kaip apibrėžti sėkmingo vadovavimo esmę, ir sukūrė transformatyviojo valdymo teoriją. Vadovavimas, anot jų, vyksta laikantis kompleksiškumo ir patikimumo principų (Giedraitis A., 2009, p. 101).

Vadinasi, dauguma autorių pabrėžia, kad vadovavimas yra reikšmingas ir, be abejo, reikalingas kiekvienai organizacijai. Mano nuomone, svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog tinkamas vadovavimas padeda siekti organizacijai puikių rezultatų, nors darbuotojai neturi reikiamos kompetencijos. Taigi vadovavimas – viena iš funkcijų, padedančių vadovui užtikrinti, kad pavaldinių veiksmai atitinka įmonės keliamus tikslus ir jų kryptingai siekia.

Masiulis K. ir Sudnickas T. (2007, p. 173) teigia, kad žodžiai „lyderis“ ir vadovas“ mes dažnai vartojame kaip sinonimus, tačiau šie žodžiai apibūdina skirtingas sąvokas. Sistemingi vadovo ir vadovavimo tyrinėjimai prasidėjo kiek anksčiau negu lyderių ir lyderystės. Lyderiavimas yra viena svarbiausių vadovavimo funkcijos sudėtinių dalių, taigi sugebėjimas lyderiauti yra viena iš daugelio savybių, reikalingų vadovui. Tačiau tuo pat metu lyderystė ir vadovavimas yra visiškai skirtingi žmonių organizavimo būdai, pagrįsti skirtingais principais (žr. 1 lentelę).

Vadovavimo veikla turi ir gali vykti tik organizacinėse – administravimo struktūrose. Ji įmanoma tik tada, kai vadovaujami objektai (subjektai) neturi nuosavo nepriklausomo funkcionavimo, neformuluoja nuosavų tikslų ir uždavinių. Kai tie objektai visiškai priima ir laikosi vadovavimo organo tikslų ir uždavinių – subjektas laikosi prielaidos, kad visa vadovaujama visuma veikia kaip vieninga sudėtinga priemonė jo tikslams siekti (Kvedaravičius J., 2008, p. 62).

Jis tvirtino, kad norint įgyvendinti šiuos principus visų pirma būtinas darbuotojų ir vadovų bendradarbiavimas. Abiejų šalių tikslas būti tas pats – darbo našumo didinimas, kuris lemia ir pelno didėjimą (2009, p. 97).

Apibendrinant galima teigti, kad vadovavimą sunku ir neįmanoma apibrėžti vienu sakiniu, tačiau kiekvienas autorius detalizuoja kaip organizacijos sėkmę ar nesėkmę lemiančią funkciją. Šiandien vadovams svarbu mąstyti apie tai, ką reikia daryti, kad žmonės norėtų būti jų vadovaujami. Priešinga būtų teigti, jog potencialūs vadovai yra tik „keli apdovanotieji“, nes nemažai individų yra potencialūs vadovai. Mano nuomone, jei asmenys geba pasimokyti iš savo patirties ir tobulėti, tai ir gali išmokti vadovauti. Lyderiavimas yra viena svarbiausių vadovavimo funkcijos sudėtinių dalių - tai viena iš daugelio savybių, reikalingų vadovui. Be šios savybės, vadovui būtina turėti ir kitų svarbių savybių, kaip asmenybė, kurios padėtų geriau vadovauti. Tai bus nagrinėjama kitame skyriuje.

Darbuotojai dažnai palieka ne pačią įmonę, bet vadovą. Kartais ir dėl to, kad nesuprato, kuo jis vadovaujasi. Todėl svarbu būtų atsakyti į šiuos vadovams rūpimus klausimus: Ką reiškia būti geru vadovu? Kodėl vieni vadovai yra laikomi autoritetais, o kitiems jaučiama kur kas mažesnė pagarba? Nuo ko priklauso, kad vieni natūraliai sulaukia pritarimo ir pagarbos, o kiti turi sunkiai dirbti, kad ją užsitarnautų? Mano nuomone, šiuo metu svarbu tampa nustatyti kokie asmenybės bruožai turi reikšmę vadovo darbe ir kaip juos tobulinti.

Kučinskas V. (2007, p. 182) teigia, kad vadovui savojo “Aš“ vaizdas yra labai svarbus. Daugelis vadovavimo tyrėjų akcentuoja: pirmas žingsnis sėkmingoje veikloje – objektyvus savęs vertinimas. Tik gebėjimas realiai vertinti savo stipriąsias bei silpnąsias puses vadovas galės tapti brandžia, save realizuojančia asmenybe. Realus savo vertės jausmas leidžia žmogui kritiškai save vertinti, nuolat derinti savo galimybes ir gebėjimus, kelti realius tikslus.

Vadovavimas ir kontrolė. (2015 m. Gegužės 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/vadovavimas-ir-kontrole.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 22:41