Vadovavimo funkcijos svarba x įmonės veikloje


Vadybos kursinis darbas. Įvadas. Teorinis vadovavimo ištirtumas. Vadovavimo proceso samprata. Veiksmai, nulemiantys vadovo nesėkmes organizacijos valdyme. Vadovavimo stilių klasifikavimas. Motyvacijos teorija. Vadovavimo funkcijos svarba X įmonės veikloje. Vadovavimo funkcijos svarba „Amberton“ viešbutyje, atliekant kiekybinį tyrimą. Išvados ir pasiūlymai. Literatūros sąrašas.


Kursiniame darbe yra pateiktas kiekybinis tyrimas, kurio tema - ,,Vadovavimo funkcijos svarba X įmonės veikloje“, taip pat iškeltas darbo tikslas – atlikus mokslinės literatūros analizę ir išanalizavus „X“ įmonės vadovavimo funkcijos svarbą, išsiaiškinti, kuo yra svarbi vadovavimo funkcija „X“ įmonės veikloje ir kaip tai įtakoja darbuotojų motyvaciją. Tikslui pasiekti yra iškelti tokie uždaviniai: išanalizuoti vadovavimo funkcijos svarbą teoriniu požiūriu; išnagrinėti vadovavimo funkcijos svarbą ,,X“ įmonės veikloje; išanalizuoti vadovavimo stilių vyraujantį ,,X“ įmonėje.

Teorinėje darbo dalyje, aptariant vadovavimo sąvokos sampratą, vadovavimo teorijų apibrėžimus buvo naudota mokslinės literatūros analizė. Tiriamojoje dalyje buvo apklausti „X“ įmonės darbuotojai, naudojant apklausą raštu.Iš gautų tyrimo rezultatų buvo įvertinta įmonėje naudojama vadovavimo sistema bei darbuotojus motyvuojantys veiksniai.

Teorinės medžiagos analizė parodė, kad yra daugybė vadovavimo sampratų ir kiekvienas autorius ją formuluoja skirtingai, taip pat yra nemažaivadovavimo būdų, kuriuos individualiai pasirenka kiekvienas vadovas ( jis sprendžia, kokią vadovavimo taktiką pasirinkti vadovaujant įmonei). Pagrindiniai vadovavimo stiliai yra: autokratinis, demokratinis ir liberalusis.

Praktinėje darbo dalyje yra nagrinėjamas viešbutis ir jame dirbančiųjų žmonių nuomonė apie darbo vadovą, jo vadovavimo stilių, bei darbuotojų motyvaciją produktyviam ir kokybiškam darbui. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog „X“ įmonės darbuotojai yra motyvuoti dirbti šioje įmonėje. Darbuotojams yra suteiktos galimybės tobulėti, o tai yra labai svarbu, kadangi įmonėje dirbančių žmonių daugumą sudaro jauni bei vidutinio ažiaus darbuotojai, kurie turi perspektyvas tobulėti, realizuoti save, siekti aukštumų bei įnešti naujovių.

Temos aktualumas: šiandieninė organizacija, taip kaip ir visais laikais, stengiasi pasiekti aukščiausią vadovavimo kokybę. Vadovavimas turi didžiausią reikšmę organizacijos veikloje. Gero, efektyviai dirbančio vadovo problema teoriniu ir praktiniu požiūriu vis dar išlieka aktuali ir iki šių dienų. Koks turi būti, kokiomis savybėmis turi pasižymėti, kaip turi elgtis efektyviai dirbantis vadovas, kiek jo valdymas turės įtakos tolesnei organizacijos veiklai? Tai klausimai, į kuriuos reikia atsakyti siekiant tobulinti organizacijos valdymą.

Žmogus (žmonių grupė) sugebantis meistriškai suvaldyti didesnę grupę darbuotojų, paskirstyti darbus bei užtikrinti, jog jie bus teisingai ir laiku įgyvendinti, gali pretenduoti į vadovo pareigas. Įmonės intensyviai ieško aukštos kvalifikacijos bei intelektinio išsilavinimo asmenybių, kurios butų tinkamos vadovauti organizacijai.

Problematika: vadovavimo funkcijos svarbos neįvertinimas. Daugelyje įmonių tarp vadovo ir darbuotojų tvyro įtampa, nesusipratimai, todėl vadovai ir darbdaviai tiksliai nesupranta vienas kito ir nebesugeba vieningai išspręsti įmonėje vyraujančių problemų. Todėl yra svarbu, jog vadovai sugebėtų tinkamai vadovauti. Tuomet darbuotojai gerai atliktų kiekvienam paskirtas užduotis, o ir turėtų galimybę dalyvauti organizacijos veikloje priimant sprendimus. Tik bendradarbiaujant vadovui ir darbuotojams įmonė gali įgyvendinti užbrėžtus tikslus.

Darbo tikslas:išsiaiškinti, kuo yra svarbi vadovavimo funkcija X įmonės veikloje ir kaip tai įtakoja darbuotojų motyvaciją.

Daugelį šimtmečių nemažai žmonių manė, kad vadovais gimstama, jais netampama, todėl vadovai „atrandami“, o ne ugdomi. Didelių socialinių pokyčių ir skurdo metais žmonės ieškojo gero vadovo, kuris turėtų unikalius įgimtus bruožus. Tai „didelio vyro“ ar „didelės moters“ vadovavimo teorija. Karaliaus šeimos nariai, socialinių klasių elitas tikriausiai buvo linkę tikėti šia teorija. Jie pasakytų, kad B.Franklinas buvo vienas iš žymiausių XVIIIa.vadovų todėl, kad jis buvo genetiškai pranašesnis už savo prišininkus.

Pasak Stočkaus S. ir Beržinienės D.(2005, 19-20p.) vienas žymiausių šios vadovavimo teorijos („vadovais gimstama“) šalininkų buvo Aristotelis, sakęs, kad: „nuo pat gimimo vieniems lemta vergauti, o kitiems – vadovauti“. Yra žmonių, kurie valdo kitus jėga, patrauklumu ar sugebėjimu manipuliuoti kitais. Buvo ir istorinių laikotarpių, kada vyravo ideologija, teigusi, jog vadovai yra pranašesni už eilinius žmones.

XX a.pradžioje gausūs vadovavimo bruožų teorijos šalininkai padarė išvadą, kad aristokratai biologiškai skiriasi nuo žemesniųjų klasių. Remdamasis darvinizmu, Wiganas Wiggaan, 1931 (Stoškus S. Beržinskienė D.,(2005, 19-20p)) teigė, kad kuo didesnis elitinių klasių gimstamumas, tuo daugiau bus gerų vadovų.

Tačiau naujausi tyrimai, kaip svarbiausią vadovų būtiną kompetenciją įvardyja emocinį intelektą. Jo pagrindas – asmeninė kompetencija (savimonė, savikontrolė), socialinė kompetencija ( socialinis sąmoningumas), vadybinė kompetencija (santykių valdymas).Taigi, remiantis anksčiau minėtų autorių nuomonėmis vadovas privalo turėti įgimtą talentą išsiskirti iš minios, pasižymėti asmeninėmis savybėmis, tokiomis kaip: drąsa, komunikabilumas, tačiau nepamiršti ir pagrindinių elgesio normų bei žmogiškumo faktoriaus.

  • Vadyba Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • 26 puslapiai (5104 žodžiai)
  • Universitetas
  • Vadybos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 102 KB
  • Vadovavimo funkcijos svarba x įmonės veikloje
    10 - 10 balsai (-ų)
Vadovavimo funkcijos svarba x įmonės veikloje. (2015 m. Kovo 23 d.). http://www.mokslobaze.lt/vadovavimo-funkcijos-svarba-x-imones-veikloje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 09:07