Vadovavimo procesas teoriniu požiūriu


Vadybos kursinis darbas. Įvadas. Vadovavimo organizacijoje teoriniai ypatumai. Vadovavimo sampratos analizė. Vadovavimo stilių analizė. Vadovavimo teorijos Personologinės vadovavimo teorijos. Bruožų teorija. Vadovavimo poreikių teorija. Elgesio teorija Pagarbos ir struktūrizavimo dimensijos. Situacijų teorija. Paramos teorija. Kognityvinės teorijos. Sprendimų priėmimo modelis. Motyvacija ir vadovavimas. Komunikacijų procesas. Išvados. Literatūra.


Įvairūs mokslininkai skirtingai interpretuoja vadovavimo sampratas (žr. 1 lentelę).

A. Seilius (1997) teigia, jog organizacijos skiriasi savo prigimtimi, skiriasi ir jų vadovai, tiek savo individualiomis savybėmis, tiek vadovavimo stiliumi. Jei vadovas sugeba derinti (integruoti) rūpinimąsi gamybine veikla ir žmogumi, organizacijai stengiasi atiduoti visus savo sugebėjimus, įtraukia darbuotojus į organizacijai naudingą veiklą siekiant maksimalios naudos. Visuose organizacijos lygiuose, kur kuriama pasitikėjimo darbuotojais atmosfera, kuri juos įkvepia entuziastingai, iniciatyviai, nevaržomai dirbti, skatina atvirai ir laisvai reikšti nuomonę, visus fizinius ir dvasinius sugebėjimus panaudoti organizacijos ir savo naudai. Tai komandinio darbo principas. Ir kuo geresni atskiro darbuotojo pasiekimai bendroje organizacijos veikloje, tuo didesnis jo moralinis pasitenkinimas. Taigi tokią moralinių vertybių sistemą sukūręs vadovas, gali tikėtis geresnių finansinių rezultatų, nes organizacija, kurios darbuotojai dirba ne tik kaip sau, bet dar geriau, dirbs sėkmingai. Tai teoriškas vadovo etalonas.

Visuomenėje vyrauja nuomonė, jog geri vadovai turi tam tikrų savybių, kurių dėka išsiskiria iš aplinkinių žmonių tarpo. Personologinėse teorijose didžiausias dėmesys skiriamas būtent asmeniui ir jo, įgimtiems ar įgytiems, ir laikui bėgant lavinamiems, bruožams, kurie ilgainiui tampa viso jo gyvenimo sėkmės pamatu. Personologinės teorijos dar skirstomos į bruožų ir poreikių teorijas.

Bruožų teorijos modelis pagrįstas daugelio vadovų, tiek sėkmingų, tiek nesėkmingų, turimomis savybėmis ir taikomas siekiant numatyti ir palaikyti vadovavimo, lyderiavimo efektyvumą. Daromi įvairių bruožų sąrašai ir pagal juos lyginami potencialūs vadovai siekiant įvertinti jų sėkmės ar nesėkmės tikimybę.

Remdamiesi bruožų teorija mokslininkai vertina potencialaus vadovo iškilimo galimybes ir jo, kaip vadovo efektyvumą. Vertinamos tokios lyderio savybes:

Sėkmingi vadovai, be abejonės, turi interesus, sugebėjimus ir asmenines savybes, kurios žymiai skiriasi nuo mažiau sėkmingų vadovų. Per pastaruosius tris 20-ojo amžiaus dešimtmečius buvo atlikta daugybė tyrimų, kurių metu buvo atrastas pagrindinių bruožų rinkinys, kurį turi turėti kiekvienas sėkmingas, efektyvus vadovas. Šie bruožai neparodo ar asmuo bus sėkmingas vadovas, ar ne, tai greičiau tik prielaidos, kokiomis savybėmis turi būti apdovanoti žmonės turintys lyderio potencialą.

Verslo žinios: žinios apie pramonę ir kitus techninius klausimus, savo ir savo pavaldinių darbo išmanymas;

Emocinė branda: gerai sureguliuota, nėra jokių psichologinių sutrikimų;

Kiti: charizma, lankstumas, kūrybiškumas.

bruožų teorija gali būti kriterijumi, pagal kurį vertinamos individo turimos savybės, siekiant tapti sėkmingu vadovu;

ji suteikia išsamių žinių ir supratimą apie vadovo savybes ir vadovavimo proceso elementus.

labai ilgas, platus galimų bruožų, savybių sąrašas. Buvo nustatyta daugiau nei 100 skirtingų sėkmingo vadovo bruožų įvairiose pozicijose. Pateikti aprašymai yra tik bendriniai apibūdinimai;

kylantys ginčai dėl to, kurie bruožai yra patys svarbiausi efektyviam ir sėkmingam lyderiui;

bruožų teorijos modelis bando susieti fizinius bruožus, tokius kaip ūgis ar svoris, su sėkmingu vadovavimu nors dauguma šių faktorių priklauso nuo situacijos. Pavyzdžiui, mažas ūgis ir svoris būtinas efektyviai ir gerai atlikti savo užduotis užimant karinio vadovo poziciją. Tačiau verslo organizacijose tai nėra pagrindiniai reikalavimai lemiantys vadovo sėkmę;

bruožų teorija yra labai subtili, subjektyvi, sudėtinga.

Bruožų teorija suteikia konstruktyvią informaciją apie vadovavimą. Ji gali būti taikoma įvairios kvalifikacijos darbuotojams visų tipų organizacijose. Vadovai gali naudoti šią informaciją, kad įvertintų savo poziciją įmonėje ir pritaikytų šios pozicijos stiprinimui. Remiantis šia teorija jie gali gauti išsamų suvokimą apie savo pačių tapatybę ir kokią įtaką jie turi kitiems organizacijos nariams.

Ši teorija leidžia vadovui pažinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses ir tokiu būdu suprasti kaip gali plėtoti ir tobulinti savo savybes ir vadovavimo kokybę.

Bruožų teorijos požiūris kelia klausimus: vadovais gimstama ar tampama? vadovavimas yra menas ar mokslas? Tačiau tai nėra išskirtinės alternatyvos. Vadovavimas gali būti ir menas reikalaujantis specialių įgūdžių ir technikos, metodų taikymo. Net jei yra tam tikros įgimtos savybės, kurios įtakoja asmenį tapti geru lyderiu, šį natūralų gamtos talentą reikia skatinti, plėsti ir vystyti. Žmogus negimsta savimi pasitikėdamas. Pasitikėjimas savimi yra vystomas, sąžiningumas ir principingumas yra asmeninio pasirinkimo klausimas, motyvacija vadovauti ateina iš paties asmens, verslo žinios yra įgyjamos, sužinomos. Nors šie gebėjimai kilę iš genų, tačiau jie vistiek turi būti vystomi. Nė viena savybė neatsiranda per naktį.

  • Vadyba Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • 25 puslapiai (6246 žodžiai)
  • Universitetas
  • Vadybos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 53 KB
  • Vadovavimo procesas teoriniu požiūriu
    10 - 3 balsai (-ų)
Vadovavimo procesas teoriniu požiūriu. (2015 m. Balandžio 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/vadovavimo-procesas-teoriniu-poziuriu.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 12:59