Vadovavimo stilių įtaka organizacijų veiklai


Vadybos bakalauro darbas.

Įvadas. Vadovavimo funkcija organizacijos valdyme. Vadovavimas ir vadovavimo stiliai. Vadovavimo stilių įvairovė. Vadovas bei jo vaidmuo organizacijoje. Valdžios panaudojimo vadovavime formos ir galimybės. Vadovavimo stilius sąlygojantys veiksniai. Vadovavimo stiliai situaciniu požiūriu. Vadovavimo stiliaus tyrimų praktinė reikšmė. Pirmieji vadovo elgesio tyrimai. Situaciniai vadovavimo stilių tyrimai. Šiuolaikiniai vadovavimo stiliaus tyrimai. Apžvelgtų vadovavimo stiliaus tyrimų praktinė reikšmė. Vadovavimo stiliaus formavimas ir pritaikymas organizacijoje. Vadovo darbo stiliaus įtaka pavaldiniams ir jų veiklai. Vadovavimo stiliaus įtaka organizacijos veiklai. Vadovavimo stiliaus įvertinimo problemos. Tyrimo analizė. Išvados ir pasiūlymai. Literatūra. Priedai.


Temos aktualumas. Vadovavimo stiliaus pasirinkimas visada yra sudėtinga problema. Vadovas turi atsakyti į daugybę klausimų susijusių su vadovavimu kolektyvui. Vadovavimas bei vadovavimo stiliai buvo ir bus aktuali tema, siekiant gerinti organizacijos funkcionavimą. Ypač tai svarbu dabar, kai kiekviena organizacija, norėdama išlikti ir nugalėti konkurencinėje kovoje, priversta lanksčiai reaguoti į aplinkos pokyčius bei nepaliaujamai keistis ir tobulėti savo viduje.

Darbo tikslas: ištirti vadovo darbo stilius, išanalizuoti jų privalumus, trūkumus, bei taikomumą.

3) atlikti Panevėžio apskrities Priklausomybės ligų centro vadovo darbo stiliaus įtakos organizacijos veiklai tyrimą.

Be vadovavimo, šiame darbe naudojama vadovavimo stiliaus sąvoka, kurią skirtingi autoriai apibrėžia skirtingai. Taip pat painiavos įneša ir lyderiavimo sąvokos tapatinimas lietuviškoje bei užsienio autorių literatūroje.

Šiame darbe bus kalbama apie vadovavimą ir vadovavimo stilių, todėl yra svarbu apibrėžti kuo šios sąvokos skiriasi nuo lyderiavimo ir lyderiavimo stiliaus.

Plačiąja prasme lyderiavimas ir vadovavimas yra identiškos sąvokos, kurios angliškoje literatūroje apibrėžiamos sąvoka „leadership“. Esminis skirtumas, kaip teigia autoriai, tarp šių dviejų sąvokų atsiranda tada, kai kalbama apie organizaciją ir jos valdymą. Kaip teigia Hersey ir Blanchard vadovavimas yra darbas su individais bei grupėmis, siekiant įgyvendinti organizacijos tikslus. Bennis teigia, kad lyderis pirmiausia yra tarpininkas tarp organizacijos ir individo, siekiantis užtikrinti maksimalų abiejų pusių pasitenkinimą rezultatu (Zimmer, Preston, 1978).

Viena vertus vadovavimas yra daug platesnė sąvoka nei lyderiavimas. Vadovas gali būti ir lyderis, bet tai nėra būtina. Lyderiavimas yra tik viena iš vadovo funkcijų, vadovavimo proceso dalis. Vadovas negali būti tik lyderis, jis turi turėti formalią valdžią. Šiuo atveju vadovavimas eina iš viršaus į apačią (Bittel, 1980).

Kiti autoriai teigia, kad lyderiavimas peržengia vadovavimo ribas ir neapsiriboja formalia valdžia. Jeigu vadovas neturi pasekėjų, jis nėra lyderis, nors turi formalius įgaliojimus. Būti lyderiu šiandien reiškia būti pripažįstamu pavaldinių (Dale, 1987).

Lyderiavimas ir vadovavimas organizacijoje turi skirtingas ištakas bei priežastis. Lyderiavimas atsiranda bet kuriuo metu, kai kas nors siekia įtakoti individo ar grupės elgesį, nekreipiant dėmesio į priežastis. Tai gali būti asmeniniai tikslai, kurie gali sutapti, bet gali ir nesutapti su organizacijos tikslais. Vadovavimas yra tikslinga veikla nukreipta būtent į organizacijos tikslų įgyvendinimą.

Taigi nors autoriai siekia nepainioti šių sąvokų, kalbant apie vadovo elgesį ir jo funkcijas organizacijoje, negalima atmesti nei lyderiavimo nei vadovavimo : vadovai turi formalius įgaliojimus bei valdžią, tačiau jis vykdydamas savo funkcijas, siekia įtakoti pavaldinius ir naudoja tam tikrą lyderiavimo stilių.

Čia taip pat laikomasi nuomonės, kad vadovavimo stilius yra kintanti charakteristika, kurios pagrindą sudaro tam tikros įgimtos ir įgytos vadovo savybės - temperamentas, mąstymas, politinis išprusimas, bendra kultūra. Tačiau vystymosi kryptį nulemia situaciniai veiksniai. Vadovavimo stiliaus pasirinkimo problema yra sugebėjimas analizuoti situacinius aplinkos kintamuosius ir pasirinkti tokį vadovavimo stilių, kuris labiausiai atitinka situacijos reikalavimus. Kaip teigia A.Seilius vadovavimas nėra fatališkas procesas, bet priklausantis nuo konkrečių sąlygų ir konkrečių žmonių (Seilius, 1997).

Autokratinis režimas gali egzistuoti esant tam tikrom sąlygom. Šios sąlygos pateikiamos vadinamojoje „X“ teorijoje, kurią suformulavo McGregor (1960):

  • Vadyba Bakalauro darbai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Inga
  • 51 puslapis (12616 žodžių)
  • Universitetas
  • Vadybos bakalauro darbai
  • Microsoft Word 302 KB
  • Vadovavimo stilių įtaka organizacijų veiklai
    10 - 1 balsai (-ų)
Vadovavimo stilių įtaka organizacijų veiklai. (2017 m. Rugpjūčio 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/vadovavimo-stiliu-itaka-organizaciju-veiklai.html Peržiūrėta 2017 m. Rugsėjo 21 d. 02:53