Vadovavimo teorija


Vadybos referatas. Įvadas. Vadovavimo teorinė analizė. Vadovavimo samprata. Vadovavimo stiliai. Tradiciniai vadovavimo stiliai. Šiuolaikiniai vadovavimo stiliai. Vadovavimo stiliai pagal vadovų elgesį. Vadovavimo stiliai pagal vadovų orientaciją. Vadovavimo personalui koncepcija. Personalo valdymas. Personalo motyvacija. Išvados. Literatūros sąrašas.


Nuo seniausių laukų grupėje žmonių atsiranda toks žmogus, kuris sugeba lyderiauti, tapti žmonių grupės vadovu. Eidami į mūšius kariai išsirinkdavo vadą, kuris kurdavo strategijas ir padėdavo jiems siekti pergalės. Kolūkio laikais taip pat buvo paskiriami kolūkių vadovai, kurie prižiūrėdavo darbininkus ir tvarką kolūkiuose. Šiais laikais yra renkamas prezidentas, seimo nariai ir kiti politikai į šalies valdžią, kiekvienoje firmoje yra vadovai, kurie sėkmingai vadovauja savo darbuotojams. Regis be vadovo, grupės lyderio sunkiai būtų pasiekiami kokie tikslai.

Referato tikslas – išnagrinėti vadovavimo teoriją.

Referato uždavinys - išnagrinėti ir pateikti vadovavimo sampratą, stilius bei personalo valdymo ir motyvavimo būdus.

Referato tyrimo metodai – mokslinės literatūros analizė.

Plačiau valdymo funkcijų turinį nagrinėja Stoner James A. F. (1999). Pasak Stoner (1999), planavimas leidžia nustatyti konkrečius tikslus, vėliau kuriamos programos, veiksmų planas šiems tikslams pasiekti. Vadovas, formuluodamas tikslus visuomet privalo atsižvelgti į realų jų įgyvendinimą. Kita valdymo funkcija, organizavimas padeda teisingai paskirstyti darbą, valdžią ir išteklius tarp organizacijos narių bei juos suderinti tarpusavyje. Trečioji valdymo funkcija - vadovavimas – tai gebėjimas paveikti dirbančių žmonių grupę, kuri įgyvendintų iškeltus jiems tikslus, nukreipti darbuotojus reikiama linkme, siekiant, kad jie atliktų pavestas užduotis. Kontrolė – paskutinioji valdymo funkcija, suteikia galimybę vadovams įsitikinti, kad nustatyti uždaviniai tikslui pasiekti bus atlikti tinkamai ir laiku.

Atlikęs visapusišką literatūros apžvalgą Stogdill (1974), nusprendė, kad "vadovavimo apibrėžimų yra tiek daug, kiek ir asmenų, kurie pabandė apibrėžti vadovavimo sąvoką." Vadovavimo apibrėžimas buvo išreikštas atsižvelgiant į atskirus veiksnius: lyderio elgesį, sąveikos struktūra, vaidmenų santykius, pasekėjo suvokimą (sąvoką), įtaką daromą pasekėjams, organizacinę kultūrą.

Vadovas vaidina tam tikrą vaidmenį kolektyve, nepaisant valdymo lygių ir veiklos įvairovės. Vadovo gebėjimų svarba yra skirtinga ir priklauso nuo valdymo lygio.

Techniniai gebėjimai, nusakomi žiniomis ir gebėjimu dirbti su konkrečiais įrenginiais ir technologijomis, yra ypač svaarbūs žemesnio lygmens vadovams. Kylant hierarchijos laiptais, jų svarba mažėja.

Žmogiškieji gebėjimai apibūdinami gebėjimu dirbti kartu, bendrauti, suprasti kitus žmones. Šie gebėjimai laikomi esminiais vadovo gebėjimais, vienodai svarbiais visais valdymo lygmenimis.

Konceptualieji gebėjimai reiškiasi plačiau požiūriu į vykstančius reiškinius, sisteminiu mąstymu, gebėjimu modeliuoti. Kuo aukštesnio lygmens vadovas, tuo labiau jam reikalingi šie gebėjimai.

Kad sėkmingai vadovauti pavaldiniams reikalingas autoritetas – visuotinai pripažinta reikšmė, įtaka. Autoritetas – tai ne tik jėgos pozicija, bet ir vieno žmogaus pranašumas prieš kitus. Šis pranašumas remiasi arba didesnia branda, asmenybės išsiugdymu, arba aukštesne padėtimi ir suteiktais įgaliojimais. Bendriausiu atveju vadovo autoritetas priklauso nuo trijų pagrindinių veiksnių:

  • Vadyba Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 13 puslapių (2470 žodžių)
  • Vadybos referatai
  • Microsoft Word 61 KB
  • Vadovavimo teorija
    10 - 7 balsai (-ų)
Vadovavimo teorija. (2015 m. Rugsėjo 23 d.). http://www.mokslobaze.lt/vadovavimo-teorija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 08:04