Vadovų tipažai


Psichologijos diplominis darbas. Vadovo charakteris. Šeimos įtaka. Įgimti polinkiai ir aplinkos įtaka. Asmenybės kryptingumas. Vadovo pasaulėžiūra. Skyriaus išvados. Išorinės aplinkos įtaka vadovo elgsenai. Tiesioginio poveikio veiksniai. Šalutiniai veiksniai. Vidinės aplinkos įtaka vadovo elgsenai. Vadovo vaidmuo organizacinės kultūros formavimo procese. Aplinkos pokyčiai bei modernių organizacijų kūrimasis. Organizacijos pokyčiai ir jų įtaka vadovo elgsenai. Vadovavimo sampratos kaita moderniose organizacijose. Verslo rizikos įvertinimas kuriantis modernioms organizacijoms. Įmonių krizės.


Žmogaus charakteris formuojasi nuo pat vaikystės, tačiau kai kurie įgūdžiai ir polinkiai yra įgimti. Dar ilgai po gimimo genuose užprogramuota biologinė raida lemia žmogaus raidos etapus ir elgesį. Tačiau dauguma dalykų, tokių kaip kalbėti rašyti, skaityti ir pan. Reikia išmokti. Psichologai teigia, kad net ir mokymosi gebėjimus iš dalies lemia žmogaus genai, bet neneigia it to, kad tolesnis vaiko vystymasis priklauso nuo jo supančios aplinkos. Kai nėra galimybių mokytis ar patirti naujų dalykų, vaiko raida atsilieka. Pirmaisiais gyvenimo metais dedami ir asmenybės pagrindai. Emocinis ryšys šiuo laikotarpiu lemia būsimus vaiko santykius su aplinka, drauge ir visą jo raidą (furst, 1998).

žmogaus aš formavimuisi daugiausia reikšmės turi vaiko ryšys su motina ar kitu jį auginančiu žmogumi. Žalos, kurią padarė pirmaisiais metais pažeistas teigiamas emocinis ryšys arba jį užgožęs neigiamas, ar prieštaringas emocinis ryšys, vėliau gali ir nebeatsitaisyti. Labai svarbus yra motinos ir vaiko tarpusavio ryšys, bendravimas, supratimas, gebėjimas suvokti, kas yra gerai, o kas ne. Būtina sąlyga aš raidai – mamos gebėjimas suprasti vaiko poreikius. Ji turi padėti vaikui suvokti ir išreikti savo poreikius. Tačiau ir vaikas turi išmokti nustatyti savo aš ir instinktyvių poreikių ribas. Vaiko poreikių ir instinktų slopinimas bei jų vengimas blokuoja aš vystymąsi.

Jei motina nėra atvira naujai patirčiai, bijo vaiko, jį atstumia ar nuolat yra priešiška, ji neleidžia atsiriboti vaiko ego bei kartu suformuoti jo aš . Vaikas ima slopinti kiekvieną motinai nepatinkantį gyvybės pasireiškimą. Kai kurios aš patirties sritys atskyla, vaikas ima neigti atitinkamas realybės sritis, dėl to atsiranda aš deficitas. Ir tuomet vaikui žymiai sunkiau suvokti realybę, didėja jo nerimas ir baimė. Jis negali atskleisti savo jausmų, visą laiką apsimetinėja, ir taip susiformuoja jo netikras aš‘. Taigi, neturėdamas savo tikros patirties vaikas ir užauga priklausomas nuo kitų. Ir ateityje mokykloje, universitete, darbe, žmogus ieško paramos klasėje, grupėje, nepasitiki savimi, bijo, ir labai retai, kada toks žmogus sugebėtų kažkam vadovauti. Tokie žmonės geriau linkę kad jiems būtų vadovaujama (furst, 1998).

Tačiau vaiko vystymuisi įtakos turi ne tik viena motina, be abejo labai svarbus yra ir tėvo vaidmuo. Statistika rodo, kad vis dažniau šeimos lieka nepilnos, tėvai išsiskiria, arba vaikas apskritai nėra matęs savo tėvo. Tokie vaikai dažniausiai būna psichologiškai silpnesni ir greičiau pažeidžiami.

Vadovų tipažai. (2011 m. Birželio 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/vadovu-tipazai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 15:54