Vadybos funkcijų analizė


Vadybos kursinis darbas.

Organizavimas. Organizavimo samprata. Planavimas. Planavimo samprata. Pasiruošimas planavimui. Planavimo proceso fazės. Terminų ir sąvokų žodynas. Literatūros sąrašas. Įvadas. Teorinė dalis. Duomenys apie skuodo rajoną. Skuodo rajono savivaldybės instituciniai pokyčiai. Funkcijų pokyčiai. Sprendimų rengimo ir jų įgyvendinimo efektyvumas. Personalo kokybinė ir kiekybinė charakteristika. Strateginis veiklos planavimas. Išvados ir rekomendacijos. Literatūra.


Organizacijoje egzistuoja daugybė elementų, kuriuos būtina struktūrizuoti tam, kad organizacija galėtų įvykdyti savo planus ir pasiekti užsibrėžtą tikslą. Organizavimas – tai nustatytiems tikslams pasiekti reikalingas struktūros sukūrimas (Juozaitienė, Staponkienė, 2002).

Organizavimo skyriuje aptariami organizavimo tikslai ir objektas, organizacijos valdymo struktūrų formavimo žingsniai, organizacinių valdymo struktūrų tipai bei organizavimo tobulinimas.

Organizavimas - tai toks darbo, valdžios ir išteklių paskirstymo tarp organizacijos narių ir jų suderinimo procesas, kuris leidžia jiems pasiekti organizacijos tikslus. (Stoner, 1999, 11p.). Nereikia buti labai išsilavinusiam ar išsimokslinusiam jog žinotumėm, kad skirtingi tikslai reikalauja skirtingų struktūrų. Todėl vadovai turi derinti organizacijos struktūrą prie jos tikslų bei išteklių. Tai yra vadinama organizaciniu projektavimu, kuris turi 4 sudedamąsias dalis: darbo pasidalijimas; struktūrinių grandžių formavimas; hierarchija bei koordinavimas.

Pasak A. Seiliaus, A. Sakalo bei E. Bagdono, organizavimas yra toks procesas, kuomet siekiant organizacijos tikslų yra nustatomi veiksmai, jų departamentalizavimas bei valdžios ir atsakomybės už veiklą paskirstymas. Organizacinei veiklai svarbiausia yra žmonių santykiai ir laikas. Organizuojant susidaro organizacijos santykių struktūra, per kurią yra siekiami ateities planai. Taip pat svarbu ieškoti naujų žmonių, kurie įsitrauktų į santykių struktūrą. Tokia paieška vadinama organizacijos aprūpinimu žmonių ištekliais.

Problemos sprendimo fazę (sprendimo parengimą, priėmimą, vykdymą, kontrolę);

Problemos priėmimo laiką, kokybę, vykdymo vietą (Sakalas A., 1996,19p.).

a) Ją sudaro nors du žmonės;

b) Ji turi bent vieną visiems jos nariams svarbų tikslą;

c) Organizacijos nariai sąmoningai drauge dirba bendram tikslui pasiekti.

Kiekvieną organizaciją, dirbančią rinkos sąlygomis, veikia daugybė išorinių veiksnių: politinių, ekonominių, socialinių bei technologinių. Todėl organizacija gali funkcionuoti tik tuomet, jei jos savininkas ar vadovas bei darbuotojai sugeba objektyviai vertinti visus organizaciją veikiančius veiksnius, prognozuoja ateitį, organizuoja savo veiksmus ir nuolat kontroliuoja esamą padėtį (Seilius, 1994). Tai padeda atlikti pirmoji ir svarbiausia valdymo funkcija – planavimas. Šiame skyriuje aptariama planavimo esmė ir principai bei strateginio planavimo samprata ir būtinybė.

Personalo ugdymas – tikslingas darbų paskirstymas, kompetencija, patirtis.

Autorių planavimo teorijos parodė, jog nėra vienintelio ir universalaus planavimo metodo, kuris galėtų tikti kiekvienai situacijai. Planavimo tipas ir akcentas, kurį vadovas daro planavimo procese, priklauso nuo jo padėties organizacinėje hierarchijoje, tai reiškia, kad planavimo procesas priklauso nuo organizacinio lygio. Vieni autoriai išskiria planavimo žingsnius, kiti etapus, treti – fazes, tačiau visa tai aprašo tą patį planavimo procesą. A. Vasiliauskas knygoje „ Strateginis planavimas“ (2002) teigia, jog planavimas yra intelektinis procesas, kuris leidžia sukurti veiksmų planą ir jis išskiria tokią planavimo žingsnių seką:

L. Juozaitienė (2002), skirtingai nei A. Vasiliauskas, išskiria šias planavimo proceso fazes (beje, kaip ir dauguma autorių):

Analizės fazė. Išsiaiškinti veiksniai, turintys įtakos planavimo objektui, atliekama įmonės ir jos aplinkos analizė. Vienas iš plačiausiai naudojamų yra SWOT (privalumų, trūkumų, grėsmių ir galimybių analizė) metodas.

Tikslo nustatymas ir koregavimas. Organizaciniai tikslai yra planavimo proceso atskaitinis taškas. Tikslas užsibrėžtas, tačiau analizės metu gauta informacija gali priversti jį koreguoti. Paskirtis (misija) yra organizacijos egzistavimo prasmė. Vizija nusako, kuo organizacija nori tapti, ką nori pasiekti. Paskirties ir tikslų apibrėžimas padeda tiksliau suformuluoti užduotis.

Manau, jog ne mažiau svarbus yra ir paskutinis žingsnis, kurį išskiria S. Stoškus (2000) - rezultatų įvertinimas. Kaip teigia autorius, šio etapo metu svarbu užtikrinti planavimo kontrolę, kad įsitikinti, jog planas įvykdytas.

Apibendrinant planavimo funkciją, galima pateikti išvadą, jog tai gana atsakingas darbas, kadangi reikia mokėti suderinti norimus tikslus ir galimus ateities pasikeitimus, parinkti racionalius situacijų įvertinimo kriterijus, bei galutiniame etape įvertinti poreikių patenkinimo laipsnį.

  • Vadyba Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 27 puslapiai (5785 žodžiai)
  • Kolegija
  • Vadybos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 40 KB
  • Vadybos funkcijų analizė
    10 - 5 balsai (-ų)
Vadybos funkcijų analizė. (2016 m. Vasario 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/vadybos-funkciju-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 11:39