Vadybos konspektas 2 kursas VGTU santrauka


Vadybos konspektas. Pagal sudarytą SSGG analizę gali būti nagrinėjami šie strateginiai ryšiai. Penkių jėgų modelio paskirtis. Verslo ekosistema. Organizacijos vertės tinklas. Verslo ekosistemos esmė. Vertinant organizacijos aplinką. Ir nustatant galimas organizacijos tvarių strateginių pozicijų alternatyvas. Pirmajam ŽVS principui įgyvendinti – pertvarkyti rinkos ribas. Antrasis Žydrųjų vandenynų strategijos kūrimo principas. Strategijos išklotinė. Strategijos išklotinė sudaro galimybes. Keturių veiksmų metodą – matricą šalinti , sumažinti , kurti , stiprinti. Pagrindiniai reikalavimai vertės kreivei yra šie. Kryptinga tikslinga vertės kreivės plėtotė. Vertės kreivės reikšmingas išskirtinumas. Vertės kreivės neginčijama ir įtikinanti idėja. Pirmosios pakopos klientai – pirkėjai iš būtinybės. Antrosios pakopos galimi klientai – „ atsisakantieji “. Trečio lygmens galimi klientai – „ neištirtieji “. Nauda vartotojui. Priėmimas tvirtinimas. Komerciškai gyvybinga ŽVS. Kliento produktyvumas. Paaiškinkite pateikdami pavyzdžių šešis vartotojo potyrio ciklo etapus. Kiek laiko užtrunka produkto paieška Ar pikimo vieta patraukli ir prieinama Ar saugu pirkti Kaip greitai galima nusipirkti. Masinio vartotojo kainos koridoriumi yra nustatoma strateginė kaina. Ribos , kuriose įmonė gali nustatyti pagrįstas , pelną nešančias kainas. Nustatoma konkreti kaina iš „ kainų koridoriaus intervalo “. Strateginė kaina gali būti atitinkamai specifikuojama į tris bazinius strateginės kainos lygmenis aukštos , vidutinės ir žemos kainos. Pažinimo kognityvinės. Pažinimo kliūtims įveikti siūlomi du būdai. Išteklių stokos. Disproporcinio poveikio teorijos pagrindu ŽVS autoriai siūlo atkreipti į šiuos tris veiksnius , būtent. Karštieji taškai. Šaltieji taškai.


1. Paaiškinkite pateikdami pavyzdžių, kaip Drakerio SMARTER principai (2.1 lentel÷) gali būti taikomi šiandien÷je praktikoje

Drakerio pasiūlyti pagrindiniai reikalavimai tikslų kokybei. Tikslai turi būti aiškūs, išmatuojami, pasiekiami, svarbūs, terminuoti (turi pradžią ir pabaigą - apibrėžti laike).

Specifinis – tikslas turi būti aiškus, konkretus, vienareikšmiškas, reikšmingas ir išdėstomas laike;

Matuojamas – tikslas turi būti prasmingas, motyvuojantis, valdomas ir kiekybiškai išmatuojamas;

Aktualus – tikslas turi būti tinkamas, svarbus, kolektyviai remiamas, ambicingas, subalansuotas, įkvepiantis, gali būti deleguojamas, vykdomas;

Realus – tikslas turi būti realus, pasiekiamas, organizacija disponuoja ištekliais būtinais jam pasiekti;

Terminuotas – tikslas turi turėti aiškią laiko pradžią ir pabaigą, jis gali būti stebimas, matuojamas laike ir išreikštas kiekybiniais mato vienetais;

Ekonomiškas – tikslas turi būti naudingas, tvarus, „žalias“, etiškas, stimuliuojantis, įdomus, patrauklus ir malonus;

Revizuojamas - tikslas turi būti peržiūrimas, modifikuojamas, apskaitomas, tinkamai apmokamas, teikiantis pasitenkinimą, praturtinantis, plečiantis akiratį ir perspektyvinis.

2. Išskirtinumą lemiantys parametrai – kaip organizacija tikisi nugal÷ti pasirinktose veiklos

arenose Apibūdinkite pateikdami pavyzdžių šį strategijos sandaros komponentą.?

Šis sandaros komponentas yra aukščiau įvertintų – kur organizacija veiks, kaip ji ten pateks, kaip ji išsiskirs ir koks bus jos strateginis planas – teorijų derinys. Įvertinus visus šiuos veiksnius organizacijos vadovui, ar vadovų tarybai reikia nuspręsti kaip jie gali patenkinti visus šiuos veiksnius ir priimti sprendimą : Kaip vystysis jų organizacija. Nuo sprendimo priklauso tolimesnė organizacijos sėkmė. Taigi ekonominė logika yra organizacijos strategijos plano, tikslinių auditorijų ir išskirtinumo atsakymų derinys, kuris turi įmonei ar organizacijai atnešti didžiausią įmanomą pelną.

4. Išvardykite penkis PEST metodo taikymo žingsnius irapibūdinkite pateikdami pavyzdžių

kiekvieno PEST metodo taikymo žingsnio paskirtį.

1. Suprasti įvairių kategorijų veiksnių svarbiausias tendencijos kryptis. Paskirtis: tirti veiksnius, svarbius organizacijos strategijai, nustatyti ilgalaikes šių veiksnių tendencijas, tirti šių veiksnių praeities dinamiką, įvertinti šių veiksnių plėtotės poveikį organizacijos veiklai.

2. Suvokti atskirų kategorijų veiksnių plėtotės, tarpusavio ryšius. Paskirtis: analizuoti, kurios veiksnių plėtotės yra susijusios, nustatyti, kurių veiksnių plėtotės prieštarauja viena kitai ar yra skirtingų krypčių.

3. Išgryninti tikėtinus nustatytų veiksnių tendencijos variantus. Paskirtis: apibrėžti plėtotės poveikį organizacijai, nustatyti labiausiai tikėtinas svarbiausias plėtotes, turėsančias didžiausią poveikį organizacijos pasirinktiems strateginiams tikslams ar nagrinėjamas įvairiems tikslų variantams.

4. Numatyti plėtotės kryptį. Paskirtis: nustatyti fundamentalias savrbiausios plėtotės krypties priežastis, įvertinti svarbiausios, tikėtinos plėtotės elgesį – dinamiką, atlikti jautrumo analizę poveikiui vertinti.

5. Nustatyti poveikį organizacijai. Paskirtis: įvertinti aplinkos esminių pokyčių poveikį sektoriui, įvertinti aplinkos esminių pokyčių poveikį ogranizacijos konkurencingumui – padėčiai, konkurentų konkurencingumui – padėčiai, apibrėži organizacijos konkurencinę būklę pagal galimą konkurentų konkurencinę padėtį.

1.Identifikuoti išorinius veiksnius, svarbius organizacijos strateginei padėčiai sektoriuje bei organizacijos aplinkos(ekosistemos) galimybių ir grėsmių veiksnius, kurių organizacija negali įtakoti.

4. Išvardinti pagrindinius strateginės organizacijai svarbos vidinius ir išorinius veiksnius, reikšmingai įtakojančius ilgalaikę organizacijos konkurencinę padėti.

3. Alternatyvias strategijas lokalizuoti pagal stiprybių – galimybių, stiprybių – grėsmių, silpnybių - galimybių ir silpnybių - grėsmių sąveikos tipus.

Atliekant įmonės strateginį planavimą, naudinga atlikti analizę, kuri apžvelgia ne tik verslą, bet įvertina esamus įvykius rinkoje bei kokurentų veiklą. Tai padeda atlikti SSGG anilzė.

Rinkos struktūra (produktai, jų paskirtis, papildiniai), augimas ir pelningumas (veiklos istorija, likvidavimas, padėtis produkto gyvavimo cikle), technologija (pagrindinės techn., jos svarba, inovacijos), investicijos (įėjimo į rinką ir išėjimo iš rinkos sąnaudos, įrenginių senumo laipsnis), rinkodara (pardavimų ir pasiskirstymų būdai, paslaugų svarba), konkurencija (rinkos dalis, svarbiausių konkurentų pranašumai), tendencijos (paklausa, rinkos struktūros, technologijos).

Penkių jėgų modelio paskirtis – suprasti konkurencijos pagrindus ir pelningumo priežastis ūkio sektoriuje, kuriame organizacija planuoja veikti. Taip pat numatyti, kaip ūkio sektoriaus sandara sąlygoja konkurencijos intensyvumą ir pelningumo potencialą sektoriuje, taip pat modelis organizacijai padeda suprasti sektoriaus, kuriame ji veikia ar planuoja dirbti, pelningumo vidurkį ir pastarojo dinamiką verslo ciklo kontekste.

Verslo ekosistema yra visuma ryšių tarp verslo ekosistemą sudarančių subjektų, tarpusavyje susijusių bendrąja technologine baze ar platforma arba veikiančių kartu, naudojantis ta pačia technologine baze (platforma). Jos esmė: organizacijų tinklai nagrinėjami kaip visumos, o ne tiriant kiekvieną tinklą sudarančią organizaciją.

  • Vadyba Konspektai
  • 2015 m.
  • 13 puslapių (4250 žodžių)
  • Universitetas
  • Vadybos konspektai
  • Microsoft Word 788 KB
  • Vadybos konspektas 2 kursas VGTU santrauka
    10 - 10 balsai (-ų)
Vadybos konspektas 2 kursas VGTU santrauka. (2015 m. Balandžio 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/vadybos-konspektas-2-kursas-vgtu-santrauka.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 04:19