Vadybos samprata


Vadybos konspektas. Vadybos samprata. Vadybos mokslo istorinė raida. Klasikinė vadybos teorija (mokykla). Mokslinės vadybos pradininkas Tayloras (1911) suformulavo šiuos reikalavimus. Administracinė valdymo teorija. Žmogiškųjų santykių teorija. Kiekybinių metodų mokykla. Naujos vadybos teorijos. Vadybos teorijos apie žmogaus vaidmenį organizacijoje. Literatūra.


Formuojant šią teoriją svarbūs fundamentalūs amerikiečių F.Teiloro ir G.Emersono, prancūzo A.Fajolio, anglo L.Urviko, vokiečio M.Vėberio ir kitų darbai.

Praktikoje taikant ir tikslinant mokslinio organizavimo teoriją taip pat nusipelnė garsus mokslininkas H.Fordas (H.Ford).

Pagrindinės našaus darbo sąlygos pagal H.Fordą yra geras darbo pasidalijimas, detalių ir mazgų standartizavimas ir gamybos mechanizmas.

vertikali įmonės struktūra. H.Fordas savo įmones aprūpino viskuo, ko reiki automobilių gamybai. Todėl jis nepriklauso nuo jokių konjunktūros pakitimų su automobilių gamyba susijusiose pramonėse šakose. Be to H.Formas galėjo reguliuoti visas gamybos stadijas taip, kas pakankamai ir laiku būtų pateikta produkcijos automobiliams surinkti.

Masinė gamyba, sudariusi sąlygas techniniams ir organizaciniams jos patobulinimas įgyvendinti.

Fajolis aiškiai atskyrė kategoriją ,,įmonės valdymas” nuo kategorijos ,,vadovavimo veikla”.

Ypatingą svarbą vadybos mokslo vystymuisi turėjo Fajolio suformuluotas vadovavimo veiklos etapų ciklas (kurį kiti tyrinėtojai pavadino bendrųjų valdymo funkcijų ciklu).

Fajolio teorijos pagrindas 14 administravimo principų, kuriais būtina vadovautis vykdant visas funkcijas:

Būtent šių mokslininkų dėka atsirado linijinės-štabinės struktūros samprata ir jos formavimo principai.

Kompleksiškiau ir sistemiškiau žmogiškųjų santykių teoriją išdėstė amerikiečių mokslininkas E.Meijo (E.Mayo).

Meijo 10 metų tyrinėjo fizinių ir socialinių darbo sąlygų įtaką darbuotojų darbo rezultatams. Eksperimento metu atrinkta grupė moterų. Darbininkės buvo atskirtos nuo kitų darbuotojų, paliktos savo kambaryje. Tam tikru laiko tarpu buvo įvairiai keičiamos jų darbo sąlygos ir tyrinėtojai stebėjo tų sąlygų poveikį darbo našumui. Buvo įvedamos papildomos poilsio pertraukos, keičiamas jų ilgumas; keičiamas laikas ir ilgumas pietų pertraukos. Visais atvejais su moterimis kalbėta apie pakeitimus, prieš juos įvykdant. Dideliam tyrinėtojų nustebimui, darbo našumas augo nepriklausomai nuo to, ar darbo sąlygos keitėsi į gerą ar blogą. Tyrinėtojai padarė išvadą, kad ne tik kintančios darbo sąlygos veikia darbuotojų elgesį ir darbo našumą. Tiriamųjų moterų atveju, pagrindinis momentas buvo tai, kad jos visą laiką jautėsi esančios išskirtinė grupė, esanti visų dėmesio centre.

Antrajame tyrimu etape, kompanija nusprendė išplėsti tyrimus, neapsiriboti vien tyrimais gamybos viduje. Ji sukūrė plačią apklausos programą, kuria siekta sužinoti, kaip darbuotojų elgesys priklauso nuo darbo sąlygų, priežiūros ir paties darbo. Taikytas struktūruotas bei pusiau struktūruotas interviu. Baigiantis programai apklausta 20 000 žmonių. Gauta – kad svarbūs žmonių santykiai darbo grupėse.

Vėlesniuose eksperimentuose grupė vyrų buvo atskirta nuo likusio kolektyvo ir įkurdinta stebėjimų kambaryje tomis pačiomis darbo sąlygomis kaip pagrindinėje darbo vietoje. Šio stebėjimo idėja buvo tyrinėti normaliomis sąlygomis dirbančius žmones pusę metų. Tyrinėtojai pastebėjo, kad po kurio laiko grupė susikūrė savas taisykles ir vertybių skalę. Ji susiaurino savo produkciją pagal savus standartus, susikūrė savo darbo indėlio ir įvertinimo sistemą. Grupė susikūrė savo neoficialią organizaciją ir buvo pajėgi apsisaugoti nuo išorės įtakos, taip pat kontroliuoti vidinius savo ryšius.

  • Vadyba Konspektai
  • 2014 m.
  • 8 puslapiai (2836 žodžiai)
  • Vadybos konspektai
  • Microsoft Word 21 KB
  • Vadybos samprata
    10 - 3 balsai (-ų)
Vadybos samprata. (2014 m. Vasario 18 d.). http://www.mokslobaze.lt/vadybos-samprata.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 20:08