Vagonų parko formavimo veiklos analizė aprūpinant naftos produktais terminalus


Transporto kursinis darbas.

Įvadas. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ veiklos apžvalga. Įmonės organizacinė struktūra. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ turtas ir finansinė analizė. Horizontalioji balanso analizė. Horizontalioji pelno (nuostolių) analizė. AB ,, Lietuvos geležinkeliai vagonų parkas. Vagonų išlaikymo sąnaudos. Paros krovinių ir vagonų srautų skaičiavimas. Riedmenų rūšių nustatymas. Vagonų srautų nustatymas. AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklos SSGG analizė. AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklos probleminės srities identifikavimas. Projektinė dalis. Projekto valdymo ir kontrolės grupė. Vagonų įsigijimo procesas. Senų vagonų pardavimo būdai. Projekto sąmata ir atsipirkimo laikas. Išvados ir pasiūlymai. Literatūros sąrašas. Priedai.


Kiekviena transporto įmonė, teikianti vežimo paslaugas, turi atsižvelgti į aplinkos taršos, triukšmo, transporto spūsčių daromą neigiamą poveikį sveikatai, žmonių gyvenimo kokybei aspektus, privalo dėti visas pastangas, kad ši veikla būtų tinkamai subalansuota tarp įvairių transporto rūšių. Tai daroma plėtojant ir modernizuojant transporto infrastruktūrą bei reglamentuojant transporto veiklą.

Kompleksinį projektą sudaro dvi dalys: AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklos apžvalga bei bendrovės vagonų parko atnaujimimo projektas.

Pagrindinė problema - AB „Lietuvos geležinkeliai“ vagonų-cisternų parko atnaujinimo būtinumas.

Darbo objektas – AB „Lietuvos geležinkeliai“ vagonų parko veikla.

Darbo tikslas – atlikus įmonės analizę, nustatyti vagonų parko atnaujinimo galimybių planą.

Pagrindinė bėndrovės kryptis ir plėtra yra plėtoti krovinių vežimo veiklą tarp Vakarų Europos, Kinijos ir atgal, Rytų partnerių integracija ir bendradarbiavimas,dalyvavimas VIII karidoriaus kūrime (Roterdamas – Berlinas – Varšuva – Kaunas). Papildomų paslaugų plėtra susijusi su krovinių vežimu ir dalyvavimas projekte ,,Trans governance”.

Organizacinė - personalo struktūra įmonėje yra linijinė – funkcinė. Privalumas linijinės – funkcinės struktūros tai, kad visos veiklos, sugebėjimai, žinios, reikalingi tam tikro produkto gamybai ir marketingui, yra sukoncentruoti vienoje vietoje. Praktiškai pasitaiko vienokia ar kitokia funkcinės – linijinės valdymo struktūros kombinacija, kur glaudžiai susiję funkciniai ir linijiniai ryšiai. Funkcinėje – linijinėje valdymo struktūroje yra toks darbo pasidalijimas: linijinės grandys sprendžia ir veikia, funkcinės grandys – koordinuoja, informuoja, planuoja. Vertikalūs ryšiai sudaromi taip, kad kiekvienas darbuotojas turėtų tik vieną vadovą.

Ši analizė rodo finansinių rodiklių dinamiką, tačiau neišryškina priežasčių, dėl kurių įvyko rodiklių pokyčiai. Ji dažnai taikoma analizuojant įmonės balanso, pelno (nuostolių) ataskaitų duomenis. Dažniausiai analizuojami kelėtos metų finansinių ataskaitų duomenys, apskaičiuojami rodiklių pokyčiai per keletą laikotarpių ir šitaip atskleidžiamos ūkio subjektų veiklos rezultatų kitimo tendencijos, dėsningumai.

Kaip matome iš 2 diagramos per 2014 -2012 m. bendrovės turto pokyčiai nebuvo labai žymus. Lyginant 2012 ir 2013 metus bendrovės turtas padidėjo 13,3 proc., o lyginant 2013 ir 2014 padidėjo 12,3 proc. Per visa nagrinėjama laikotarpį turtas padidėjo 25,6 proc., tai yra 0, 2201 mln. eurų.

Trečioje diagramoje pavaizduoti nuosavo kapitalo pasikeitimai per nagrinėjama laikotarpį nuo 2012 iki 2014 metų. Nuosavas kapitalas padidėjo tik 2013 metais lyginant su 2012 metais 26,4 proc. tai yra 206,7 mln. , o 2013 ir 2014 liko nepakitęs, 0 proc.

Išnagrinėjus diagrama pavaizduota 4 paveikslėlyje matome, kad mažiausiai finansinių įsipareigojimų įmonė turėjo 2013 metais, t. y. 0,232 mln. Eu, o didžiausius - 2014 metais, kas sudarė 0,26 mln. Eu.

AB ,, Lietuvos geležinkeliai 2014 dirbo pelningai – pelnas iki apmokestinimo sudarė 25,2 mln. Eu, grynasis pelnas  – 20,4  mln. Eu. 2013 m. ir 2012 metai bendrovė taip pat dirbo pelningai, jos pelnas sudarė atitinkamai 28,1 ir 37,7 mln. eurų. Horizontaliojo pelno (nuostolių) ataiskata pateikta 2-me priede.

Pervežtų krovinių ir gautų pajamų ataskaitoje mes matome kaip pasikeitė krovinių vežimo apimtis ir pajamos per nagrinėjamą laikotarpį. Tranzitinių krovinių kiekis sumažėjo 47 proc. lyginant 2012-2014 metus. Tranzitiniai kroviniai sudaro didžiausią AB,,Lietuvos geležinkeliai pajamų dalį. Vietiniai vežimai sumažėjo 43 proc., importas padidėjo 49 proc. ir ir įmonė pradėjo eksportuoti naftos produkciją 2014 metai.

Cisterninių vagonų parką 2014 m. sudarė 1862 cisterniniai vagonai. Vagonų planinius remontus atlieka AB „Lietuvos geležinkeliai“ Radviliškio prekinių vagonų depas. AB „Lietuvos geležinkeliai“ daug dėmesio skiria prekinių vagonų parko atnaujinimui. Tam panaudojama kitų geležinkelių patirtis ir specializuotų mokslinių organizacijų žinios. Prekinių vagonų parko atnaujinimas atliekamas dviem kryptimis – naujų vagonų įsigijimas ir naudojamų vagonų eksploatavimo laiko pratęsimas. 2013 m. buvo įsigyta 150 cisterninių vagonų. 201 vagonui buvo pratęstas eksploatavimo laikas. Atlikus vagonų parko analizę išaiškėjo, kad cisterninių vagonų parkas yra pakankamai senas. Vagonų amžiaus vidurkis yra apie 30 metų.

  • Transportas Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 30 puslapių (5775 žodžiai)
  • Universitetas
  • Transporto kursiniai darbai
  • Microsoft Word 608 KB
  • Vagonų parko formavimo veiklos analizė aprūpinant naftos produktais terminalus
    10 - 10 balsai (-ų)
Vagonų parko formavimo veiklos analizė aprūpinant naftos produktais terminalus. (2016 m. Sausio 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/vagonu-parko-formavimo-veiklos-analize-aprupinant-naftos-produktais-terminalus.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 16:41