Vaiko teisinės atsakomybės ypatumai ir ribos


Teisės kursinis darbas.

Įvadas. Vaiko sąvoka. Vaiko teisinės atsakomybės ypatumai. Amžius. Pakaltinamumas. Ribotas pakaltinamumas. Socialinė branda. Teisinės atsakomybės reglamentavimas. Nepilnamečiams numatytų baudžiamųjų teisinių sankcijų paskirtis Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Auklėjamojo poveikio priemonės. Bausmių skyrimas. Atleidimas nuo bausmės ir baudžiamosios atsakomybės. Išvados.


Lietuvoje yra pripažįstama, kad asmenys iki dvylikos metų amžiaus dar neturi tokių asmeninių savybių, kurios leistų juos pripažinti pakaltinamais baudžiamosios teisės požiūriu, atsižvelgiant į tai, jeigu vaikas nesilaiko nustatytų elgesio taisyklių, taikyti jam atitinkamas poveikio priemones. Vaikams yra taikomos vadinamosios „auklėjamosios priemonės“ - tai yra įrašymas i policijos nepilnamečių įskaitą, prevencinis darbas su jais, siuntimas į specialiasias auklėjimo įstaigas.

Atsižvelgiant į problemos rimtumą bei jos aktualumą yra svarbu įvardinti vaiko teisinės atsakomybės ypatumus bei ribas.

Atkreiptinas dėmesys, kad kriminologijoje nepilnamečio sąvoka neretai suprantama gerokai plačiau nei baudžiamojoje teisėje. Nepilnamečiais paprastai laikomi vis asmenys iki 18 metų arba asmenys nuo 10 ik 18 metų. Kriminologijos mokslas nagrinėja nepilnamečių asmenybe, kuomet jis jau yra padaręs nusikalstamą veiką, kurios aplinkybės yra įrodytos ir už kurią yra baudžiama pagal galiojančius įstatymus arba kai nepilnametis nuolat daro teisės pažeidimus, kurie leistų manyti, kad ateityje jis gali padaryti nusikaltimą.

Nusikaltusio nepilnamečio asmenybę kriminologai apibūdina įvairiai. Dažniausia yra pateikiama tokia sąvoka: tai- nepilnamečio, padariusio nusikalstamą veiką, asmenybė su visais jai būdingais bendrais bruožais, ypatumais ir prieštaravimais. Taigi, nagrinėjant nepilnamečio asmenybę atsižvelgiama į tirs pagrindinius aspektus, apibūdinančius ją kaip visuma:

Nepilnamečio asmenybė yra tam tikroje visuomenėje susiformavusi individo socialinių bruožų visuma, ji formuojasi žmogaus praktinės veiklos procese, veikiant konkretiems išoriniams gyvenimo veiksniams;

Natūralų asmenybės pagrindą sudaro jos specifinės biologinės, psichologinės savybės, kurios yra būtina prielaida socialiniu atžvilgiu reikšmingiems nepilnamečio asmenybės bruožams formuotis;

Palyginti su suaugusiaisiais asmenimis, nepilnamečio asmenybei būdingas tam tikras savitumas, pavyzdžiui: nepilnametis, paveiktas ūmaus ir greitas pasireiškiančio impulso, gali pasielgti agresyviai, nesusimąstydamas apie padarinius. Tokios agresyvaus veiksmo užuomazgos sietinos su padidėjusiu nepilnamečio emocingumu, jaudinimo, o ne slopinimo impulsų vyravimu. Nepalankūs išoriniai veiksniai (netinkamos gyvenimo sąlygos šeimoje, draugų įtaka ir kt.) dar labiau įtvirtina šias asmenybės sąvybęs. Taip pat nepilnametis gali daryti nusikaltimus bei baudžiamuosius nusižengimus ir dėl nepakankamos gyvenimo patirties, nevisiškai susiformavusios vertybinės orentacijos, didesnio patiklumo, noro priklausyti kokiai nors neformaliai grupei, siekio pasirodyti prieš suaugusiuosius, nepriklausomumo demonstravimo, mažesnio gebėjimo pasipriešinti bendriesiems socialiniams kriminologiniams veiksniams (pvz.: gyvenimo lygio nuosmukiui, narkomanijai, girtumui ir pan.).

Kriminologai pabrėžia, kad nepilnamečio asmenybė intensyviai formuojasi, todėl ji yra labai prieštaringa. Kriminologijos požiūriu svarbūs yra šie prieštaravimai:

Neatitiktis tarp nepilnamečio globotinio statuso šeimoje, apskritai socialinėje aplinkoje ir jo vidinės nuostatos būti savarankiškam, gebėti išreikšti ir įtvirtinti savąjį ,,aš“;

Galimybė būti įvairių gyvenimo įvykių dalyviu, tačiau patirtis vertinant sudėtingas ir dinamiškas gyvenimo situacijas yra nepakankama. Dėl to nepilnamečiai neretai neteisingai supranta konkrečias aplinkybes, dažniausiai vadovaujasi emocijomis ir nemėgina įvertinti galimų savo elgesio padarinių;

Prieštaravimas tarp greito fizinio vystymosi ir lėtesnio socialinės brandos proceso.

Dauguma autorių ( A.Čepas, A.Dapšys, A.Drakšienė, A.Dolgova, V.Justickis, G.Valickas ir kt.) bendriausią ir praktiškai labiausiai pritaikomą nusikaltusio nepilnamečio asmenybės apibūdinimą pateikia atsižvelgdami į:

Socialinius-demografinius požymius (socialinė kilmė ir padėtis, šeima, profesija, mokymosi įstaiga ar dirbamas darbas, tautybė, materialinė padėtis ir kt.)

Protinio išsivystymo lygį (išsilavinimas, kultūros lygis, intelektas, patirtis ir kt.)

Psichologinės savybės (vertybinės orentacijos, asmenybės kryptingumas, interesai, polinkiai, poreikiai ir kt.)

  • Teisė Kursiniai darbai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Fausta
  • 30 puslapių (6905 žodžiai)
  • Universitetas
  • Teisės kursiniai darbai
  • Microsoft Word 39 KB
  • Vaiko teisinės atsakomybės ypatumai ir ribos
    10 - 1 balsai (-ų)
Vaiko teisinės atsakomybės ypatumai ir ribos. (2017 m. Spalio 17 d.). http://www.mokslobaze.lt/vaiko-teisines-atsakomybes-ypatumai-ir-ribos.html Peržiūrėta 2018 m. Sausio 18 d. 00:04