Vaiko ugdymo ypatumų kūdikystėje apibrėžtis: ugdymo proceso kokybės samprata Lietuvoje ir patirtis Europoje


Pedagogikos referatas.

Įvadas. Kokybiško ugdymo ( si ) samprata ir reikšmingumas vaikui. Ugdymo procesas. Ankstyvosios vaikystės pedagogikos samprata. Vaikų nuo gimimo iki trejų metų svarbiausi poreikiai. Vaikų poreikius atitinkanti, fiziškai ir emociškai saugi aplinka. Sėkmingo vaikų ugdymosi veiksniai. Išvados. Litratūra.


Pastarąjį dešimtmetį ikimokyklinis ugdymas tapo prioritetine Europos Sąjungos interesų sritimi. Ikimokyklinio ugdymo sistemos pokyčiai kelia ir vis didesnius reikalavimus pedagogų kompetencijoms, didina atsakomybę už vaikų ugdymo kokybę nuo pat vaiko gimimo.

Tikslai: atsižvelgiant į mokslo ir visuomenės raidos tendencijas, kurti sąlygas, padedančias vaikui tenkinti socialinius, kultūros ir pažintinius poreikius. Atskleisti vaikystės sampratą ir ikimokyklinio periodo charakteristiką. Vaikų nuo gimimo iki trejų metų svarbiausi poreikiai

Uždaviniai: kas žinoma ugdant vaiką ikimokyklinuką. Kokia ugdymo kokybė planuojant veiklą Lietuvoje ir užsienyje.

Į vaiką orientuoto ugdymo samprata atmeta suaugusiojo dominavimą ir siūlo galimybę ugdymo procese kooperuotis su vaiku, ieškoti partnerystės galimybių; pabrėžiamas suaugusiojo pasitikėjimas vaiku, laipsniškai silpninant vaiko priklausomybę nuo suaugusiojo, stiprinant suaugusiojo ir vaiko tarpusavio ryšius. Svarbiausias ugdytojo vaidmuo - suteikti asmenybei laisvę, padėti aktualizuoti savo galias, bendradarbiauti su ugdytiniu planuojant ugdymo veiklą, skatinti vaiko aktyvumą ir atsakomybę už savo veiklos rezulatus ( Juodaitytė, 2003m. Jurašaitė, 2004m. Makauskienė, 2008m. )

Užsienio šalių mokslininkų ( Briant, Peisner - Feinberg ir Miler - Johnson, 2000m. kt.). Atlikti tyrimai taip pat leidžia teitgti, kad bet kokio amžiaus vaikų ugdymo ( si ) kokybė yra neatsiejama nuo suinteresuotų vaikų ugdymu ( si ) asmenų - pedagogų, tėvų ir kitų asmenų partnerystės.

Dar vienas iššūkis siekiant kokybiško ikimokyklinios ugdymo - vadovaujantis LR švietimo įstatymu ( 2011m. ) ikimokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui tik gimus. Lietuva yra vienintelė iš Europos Sąjungos šalių, kurioje iki šiol nebuvo steigiamos kūdikių grupės. Kūdikių grupės gali būti didžiulė pagalba šeimoms, norinčioms derinti karjerą ar mokslą su kūdikio auginimu, gauti kvalifikuotas padagogų konsultacijas, kaip geriau prižiųrėti ir ugdyti namuose tokio amžiaus vaiką.

Kodėl skiriasi įvairių šalių ikimokyklinio ugdymo sistemos? Šalies ikimokyklinio ugdymo sistemos ypatumus lemiantys veiksniai (pagal M. Cochran) vienose šalyse į ikimokyklinį ugdymą investuojama kaip į papildomą paramą vaikus auginantiems tėvams ir vaikų parengimą mokyklai, kitose šalyse akcentuojama ne tik pagalba tėvams, bet ir profesionalus ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas. Netgi keldamos panašius ikimokyklinio ugdymo tikslus įvairios šalys juos įgyvendina skirtingai. M. Cochran teikta įvairių šalių ikimokyklinio ugdymo politikos ir sistemos analizės schema leidžia suprasti šalių ikimokyklinio ugdymo sistemų skirtumų pagrindines priežastis. Pasak M. Cochran, skirtumus tarp šalių lemia kelios priežastys. Ikimokyklinio ugdymo poreikis atsirado dėl istorinių ir šiomis dienomis tebevykstančių pokyčių šalių visuomenių, bendruomenių, šeimų gyvenime: moterų atėjimas į darbo rinką, imigracija ir t. t. Ikimokyklinio ugdymo politiką lemia tie iššūkiai, su kuriais susiduria įvairių šalių visuomenės. M. Cochran, išanalizavęs 29 šalių vykdomą ikimokyklinio ugdymo politiką ir programas, nustatė 10 įvairių tikslų: moterų emancipacija, skatinant jas įsitvirtinti darbo rinkoje, dirbančių tėvų vaikų ugdymas, vaikystės skurdo pasekmių mažinimas, geresnis vaikų parengimas mokyklai, imigrantų ir jų vaikų socializacija ir t. t. Šalys sprendžia skirtingus uždavinius, todėl ir ikimokyklinio ugdymo turinys bei programos įvairiose šalyse skiriasi. Vienose šalyse pagrindinis ikimokyklinio ugdymo tikslas – suteikti ikimokyklinio ugdymo paslaugas dirbančių tėvų vaikams, kitose – geriau parengti mokyklai vaikus, gyvenančius skurdžiose šeimose, sudaryti jiems vienodas mokyklinio starto galimybes, dar kitose akcentuojamas visuminis ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas. Konteksto veiksniai lemia tai, kad vieni praktiniai problemų sprendimai yra įteisinami, o kiti – atmetami. Pavyzdžiui, JAV įteisintas privačių pelno siekiančių organizacijų ar asmenų dalyvavimas teikiant ikimokyklinio ugdymo paslaugas, tačiau to nėra Skandinavijos šalyse. Konteksto veiksniai veikia kaip savotiškas filtras, skatinantis tokią politiką ir priemones, kurios atitinka šių veiksnių kriterijus.

  • Pedagogika Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (4007 žodžiai)
  • Universitetas
  • Pedagogikos referatai
  • Microsoft Word 35 KB
  • Vaiko ugdymo ypatumų kūdikystėje apibrėžtis: ugdymo proceso kokybės samprata Lietuvoje ir patirtis Europoje
    10 - 8 balsai (-ų)
Vaiko ugdymo ypatumų kūdikystėje apibrėžtis: ugdymo proceso kokybės samprata Lietuvoje ir patirtis Europoje. (2016 m. Kovo 31 d.). http://www.mokslobaze.lt/vaiko-ugdymo-ypatumu-kudikysteje-apibreztis-ugdymo-proceso-kokybes-samprata-lietuvoje-ir-patirtis-europoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 18:42