Vaikų amžiaus neurozės


Pedagogikos referatas.

Įvadas. Vaikų neurozės samprata. Vaikų neurozės priežastys. Vaikų neurozės formos. Vaikų neurozės gydymas. Vaikų neurozės gydymo būdai. Būdai kaip išvengti neurozės. Išvados. Literatūra.


Gyvename mokslinės – techninės revoliucijos eroje, kuomet sparčiai auga miestai, plėtojasi pramonė bei transportas. Dėl spartaus gyvenimo tempo, didelio informacijos srauto žmonėms didėja psichinė ir emocinė įtampa. Nuolatinis skubėjimas žmones paverčia abejingais, apatiškais, nervingais, linkusiais susitelkti ties savo problemomis. Nervingumas tapo visuotiniu reiškiniu, kuris iš medicininės problemos jau yra virtęs socialine problema. Šiomis dienomis nuo neurozės gydoma gana veiksmingai, ypač jei ji diagnozuojama anksti. Tačiau kiekvienas žmogus turi pasirūpinti savo sveikata ir stengtis viso to išvengti. Ypač svarbu užauginti neurozei atsparius vaikus. Deja gyvenimo tempas beišvengiamai paliečia ir juos.

Pasak A. Kriščiūno (2004) neurozė – gana dažna vaikų liga. Neretai ji palaikoma vaiko užgaidumu, neklusnumu, tingėjimu ar kitokiais charakterio trūkumais. Vaiko nervų sistema yra labai jautri išoriniams dirgikliams, įvairiems auklėjimo trūkumams, šeimos nesklandumams, barniams, girtavimui, smurtui ir kt. Neurozę neretai skatina tėvų, o ypač motinos, meilės stoka, tėvų skyrybos. Vaikui taip pat kenkia ir dienos režimo nesilaikymas, nepakankamas poilsis, miegas. Vaikui neurozę sukelia išgyvenimai, įvairios psichinės traumos, į kurias suaugusieji dažnai nekreipia dėmesio. Nereikia pamiršti, jog vaikas gyvena savitą gyvenimą, turi vaikiškų interesų ir jausmų. Jis kitaip suvokia aplinką. Norint suprasti vaiko išgyvenimus, reikia mokėti jį išklausyti, leisti išsipasakoti savo norus ir pageidavimus. Nereikia pamiršti, kad vaikas dažnai dar nemoka nusakyti savo negalavimų, dėl to kyla sunkumų jį auklėjant bei mokant. Taip pat negalima tapatinti vaiko ir suaugusiojo neurozės, nes jos labai skiriasi.

Darbo objektas – vaikų amžiaus neurozės.

Darbo tikslas – atskleisti vaikų amžiaus neurozes.

Darbo uždaviniai:

Atskleisti vaikų neurozių sampratą.

Atskleisti vaikų neurozių gydymo būdus.

Metodas – mokslinės literatūros analizė.

Autorius mini, kad mikčiojimas – gana dažnas vaikų nervų sutrikimas. Mikčioti dažnai pradeda 2 – 8 metų vaikai, kuomet sparčiai formuojasi jų kalba. Neretai pradedama mikčioti ko nors išsigandus ar patyrus emocinių išgyvenimų. Pastebėta, jog dažniau mikčioja tie vaikai, kurie vėliau išmoksta kalbeti, taip pat persirgusieji sunesne liga, kuri išsekino organizmą ir nervų sistemą. Dėl mikčiojimo gali būti kaltas ir per didelis protinis krūvis, gausūs įspūdžiai – nuolatinis eilėraščių mokymasis, pasakų skaitymas, televizoriaus žiūrėjimas, nes paspartėjus mąstymui, kalba pradeda labai atsilikti. Manoma, kad vaikas pradeda mikčioti nerasdamas tinkamų žodžių mintims išreikšti. Mikčiojantis vaikas dažnai prakaituoja, blogai miega, jį kankina nakties baimė. Tokie vaikai būna nepaprastai jautrūs, irzlūs, nepasitiki savimi, greitai išvargsta. Labai svarbu laiku kreiptis į gydytojus ir išsiaiškinti priežastį. Tuomet gydys logopedas, o esant reikalui – vaikų neuropatalogas ar psichiatras.

  • Pedagogika Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 10 puslapių (2259 žodžiai)
  • Universitetas
  • Pedagogikos referatai
  • Microsoft Word 25 KB
  • Vaikų amžiaus neurozės
    10 - 4 balsai (-ų)
Vaikų amžiaus neurozės. (2016 m. Balandžio 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/vaiku-amziaus-neurozes.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 12:24