Vaikų fizinis aktyvumas


Kūno kultūros referatas.

Vaikų fizinis aktyvumas. Vaikų fizinį aktyvumą lemiantys veiksniai. Tėvų požiūris į vaikų fizinį aktyvumą. Fizinio aktyvumo nauda vaikams.


Vaikų fizinis aktyvumas dažniausiai reiškiasi tuomet, kai kiekvienas vaikas lanko kūno kultūros pamokas, savarankiškai sportuoja ne vient tik su draugų būriu, bet taipogi ir įvairiuose būreliuose, specialiose sporto mokyklose ir kt. (Amstrong et. al., 1999). Fizinio aktyvumo veikla kuo puikiausiai įprasmina vaikų norą būti fiziškai aktyviems (Alesiūtė, 2010).

Duomenys apie moksleivių mitybos reguliarumą rodo, kad kas penktas (19,5 proc.) moksleivis namuose nepusryčiauja. Daugiau nei pusė (52,2 proc.) moksleivių nevalgo šiltų pusryčių ar pietų mokykloje. Iš namų į mokyklą atsineštą sumuštinį nors kartą per savaitę valgo 5,1 proc. moksleivių. Beveik kas dešimtas (8,9 proc.) moksleivis prisipažino, jog, nevalgęs pusryčių namuose, mokykloje taip pat išbūna nevalgęs. Nemokamą maitinimą mokyklos valgykloje gavo 16,6 proc. apklaustų moksleivių. Tik vienoje iš 82 tyrime dalyvavusių mokyklų moksleiviai nurodė, jog nėra valgyklos arba bufeto. Dažniausiai (17,2 proc. moksleivių) mokyklos valgykloje kasdien perka sausainių ar bandelių, rečiausiai (4,0 proc. moksleivių) – atskirą daržovių salotų porciją. Moksleivių mityba mokykloje priklauso nuo pačių sprendimų bei sugebėjimo rinktis. Tyrimas parodė, kad net 62,5 proc. moksleivių retai pertraukų metu valgo vaisių, tuo tarpu daugiau kaip pusė (51,5 proc.) visų apklaustųjų renkasi saldumynus. Apibendrinus apklausos duomenis galima teigti, kad moksleivių mitybos problemų yra daug ir jas būtina spręsti aktyvia moksleivių mitybos politika. Antra vertus, daugiau dėmesio turėtų būti skiriama mokykloje įgyvendinamoms sveikatingumo programoms, įskaitant sveikos mitybos ugdymą (Strazdienė, 2014).

Trūkumai paauglystėje dažnai suvokiami perdėtai. Todėl paauglystėje nepasitenkinimas savo kūnu susijęs su depresija, rūkymu, žemesniu savęs vertinimu bei valgymo sutrikimais. Tyrimais patvirtinta, kad paaugliams dalyvaujant laisvalaikio sportinėje veikloje mažėja kai kurių rizikos veiksnių paplitimas, ir, atvirkščiai, dėl tam tikros paviršutiniškos motyvacijos sportuoti jaunimas gali įsitraukti į kitų rizikos veiksnių grupes, kaip kūno įvaizdžio sutrikimai, skatinantys perdėtus įsipareigojimus sportuoti, valgymo sutrikimus, neadekvatų savęs vertinimą, depresiją ir kita.

Atlikus tyrimus nustatyti merginų įsitraukimo į neformalią fizinę veiklą (suprantamą kaip sportavimą po pamokų arba laisvalaikio metu) motyvai: 45,2 proc. merginų sportuoja arba sportuotų, siekdamos pagerinti savo fizinį įvaizdį, 33,3 proc.- dėl geros sveikatos, o 15 proc. – dėl kitų priežasčių. Įdomu pažymėt, kad sportuojančiųjų grupėje 49 proc. merginų sportuoja, norėdamos būti geros sveikatos, o 19,1 proc. – siekdamos pagerinti fizinį įvaizdį. Nereguliariai sportuojančiųjų grupėje 46,7 proc. merginų sportuoja siekdamos geresnio fizinio įvaizdžio, o 30 proc. – dėl geresnės sveikatos (Jociūtė, Beržanskytė, 2016).

Teigiamas vaiko požiūris į fizinę veiklą yra vienas svarbiausių faktorių, sąlygojančių vaiko fizinį ir psichinį vystymąsi. Vaikų teigiamo požiūrio formavimuisi didelės įtakos turi emocijos, patiriamos fizinės veiklos metu. Tyrimais nustatyta, kad gerą vaikų nuotaiką sukelia: geranoriškas ir taktiškas bendravimas, pagarba vaiko asmenybei, įdomios ir linksmos užduotys, individualus darbas su vaikais, atsižvelgiant į charakterio bruožus, temperamentą. Nuotaikinga fizinė veikla skatina vaiką vėl ją kartoti, o mėgstamos veiklos kartojimas formuoja teigiamą požiūrį į šią veiklą (Rutkauskaitė, Bukauskė, 2016).

Ištyrus mikrosocialinės aplinkos (tėvų ir pedagogų) įtaką vaikų teigiamo požiūrio į fizinę veiklą ugdymui, anketinės apklausos rezultatai parodė, kad vaikų fizinis aktyvumas priklauso nuo tėvų požiūrio į kūno kultūrą ir jų fizinio aktyvumo. Fiziškai neaktyvūs tėvai dažniausiai nepakankamai rūpinasi ir vaikų fiziniu aktyvumu, neišnaudoja tų didelių galimybių, kurias teikia auklėjimas šeimoje. Todėl ypač svarbus yra pedagoginis tėvų švietimas fizinio pajėgumo, sveikatos stiprinimo klausimais. Vaikų požiūris į fizinę veiklą ir pati veikla bei atmosfera joje labai priklauso nuo pedagogo bendravimo stiliaus, gebėjimo suprasti vaiką, atkleisti sėkmingos ir nesėkmingos fizinės veiklos priežastis (Jociūtė, Beržanskytė, 2016).

  • Kūno kultūra Referatai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Sima
  • 12 puslapių (4444 žodžiai)
  • Kolegija
  • Kūno kultūros referatai
  • Microsoft Word 23 KB
  • Vaikų fizinis aktyvumas
    10 - 3 balsai (-ų)
Vaikų fizinis aktyvumas. (2017 m. Gegužės 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/vaiku-fizinis-aktyvumas.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 18 d. 21:48