Vaikų gyvenimo sąlygų analizė socialinės rizikos šeimose


Sociologijos kursinis darbas. Įvadas. Socialinės rizikos šeimų charakteristika. Socialinės rizikos šeimų socializaciją lemiantys veiksniai. Socialinės rizikos šeimų samprata ir ypatumai. Vaikų nepriežiūros šeimoje pasekmės. Vaikų gyvenimo sąlygų socialinės rizikos šeimose socialinių darbuotojų požiūriu tyrimas. Tyrimo metodika. Tyrimo rezultatų analizė. Išvados. Informacijos šaltinių sąrašas.


Tikslas – Išanalizuoti vaikų gyvenimo sąlygas socialinės rizikos šeimose.

Socializacija – vaikystėje prasidedantis procesas: išmokdamas visuomenės normų, dėsnių ir gyvenimo būdo, žmogus tampa visuomenės nariu (Kvieskienė G. , 2003).

Ž. Kuprėnaitė (2006) išskyrė priežastys, dėl kurių dažniausiai vaikai patiria socialinį apleistumą:

Prievarta ir smurtas šeimoje. Nemažai tėvų, auklėdami savo vaikus, iš visų galimų poveikio priemonių pirmenybę teigia griežtomis fizinėmis bausmėmis. Smurtą patyrę vaikai prasčiau suviokia kitų žmonių emocinius išgyvenimus, agresyviai elgiasi su bendraamžiais, jiems būdinga priešiško, pavojingo pasaulio samprata, prasta savikontrolė, neigiami emociniai išgyvenimai. Vidurinėje vaikystėje ir paauglystėje išryškėja adaptacijos problemos: šie vaikai gali būti išsiblaškę, hiperaktyvūs, nedraugiški, agresyvus, nepasitikintys kitais žmonėmis arba drovus, užsidarę ir priklausomi. Vaikų ir paauglių agresyvumo, tarpasmeninių problemų tikimybė padidėja, kai fizinis ir psihologinios smurtas pasireiškia kartu. Seksualinę prievartą patyrę vaikai pasižymi didesnėmis drausmės problemomis, silpnesniais akademiniais pasiekimais, mokyklinio kurso kartojimu antrus metus.

Apibendrinus galima teigti, kad socialinės rizikos šeima yra tokia, kurioje auga vaikai ir jiems yra isškilęs pavojus sėkmingam vystymuisi ir saugumui.

Pagal Bajoriūną Z. (1997), asocialios šeimos – tai šeimos, kurios ataskaitinių metų pabaigoje yra savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų asocialių šeimų įskaitoje dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis bei kitomis toksinėmis medžiagomis, amoralaus, nepriimtino visuomenei gyvenimo būdo, vaikų nepriežiūros, nesirūpinimo jų sveikata bei visapusiško ir harmoningo jų vystymosi neužtikrinimo.

Probleminėse, arba kitaip socialinės rizikos šeimose, socialinės gyvenimo sąlygos nėra palankios vaikui augti ir gyventi. Tokioms šeimoms yra būdingi tam tikri bruožai, tokie kaip girtavimas, nesugebėjimas pasirūpinti savo vaikais. Šiose šeimose dažnai atsitinka taip, kad vaikai yra mušami, terorizuojami. Taip pat rizikos grupės vaikai stokoja ir dėmesio.

Pagal Leliūgienę I. (2003), vaiko nepriežiūra – tai socialinės kontrolės stoka, kai vaikams ar paaugliams trūksta tėvų arba globėjų priežiūros. To seka – valkatavimas. Nepriežiūra – tai pačių vaikų atsiribojimas nuo šeimos, vaikų kolektyvų ir kartu tėvų, auklėtojų abejingumas vaikams, susvetimėjimas. Nepriežiūra gali sąlygoti ir blogos socialinės buitinės sąlygos šeimoje arba didelis tėvų užimtumas.

Pagal Stanaitienę S. (2009), prievartos požymiai, atsispindintys vaiko išvaizdoje:

Tėvų požymiai, didinantys fizinės prievartos tikimybę: Neatitikimai tarp vaiko būsenos ir tėvų pasakojimo. Tėvų atsisakymas bendradarbiauti, medicininių tyrimų rezultatų ignoravimas ir iškreipimas, dažnai keičiami gydytojai. Neadekvačios reakcijos į vaiko sužalojimus, atsisakymai lankyti vaiką ligoninėje. Patys tėvai patyrę prievartą vaikystėje, tėvų socialinė izoliacija, piktnaudžiavimas alkoholiu.

Pagal Stanaitienę S. (2009), psichologiniai seksualinės prievartos požymiai:

2. VAIKŲ GYVENIMO SĄLYGŲ SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMOSE SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ POŽIŪRIU TYRIMAS

Siekiant geriau išanalizuoti ir apibendrinti socialinio darbuotojo požiūrį į vaikų, gyvenančių socialinės rizikos šeimose, gyvenimo sąlygas buvo pasirinktas kokybinis tyrimas. Tikimasi, kad jo rezultatai padės pagerinti socialinių darbuotojų darbo kokybę.

Tyrimas atliktas Telšių miesto ir rajono įstaigose, kur dirba socialiniai darbuotojai su socialinės rizikos šeimomis. Pasirinktas kokybinio tyrimo metodo elementas – pusiau struktūrizuotas interviu. Jis apibrėžiamas, kaip tyrėjo inicijuotas dviejų asmenų pokalbis, garantuojantis didesnį patikimumą. Interviu metu tyrėjas tiesiogiai bendrauja su tiraimuoju, gali jį padrąsinti pateikti tikslesnę informaciją. Tyrėjas gali kontroliuoti apklausos sąlygas ir eigą. Šiam tikslui pasiekti, suformuluoti dešimt klausimų (žr. 1 priedą).

Tyrime dalyvavo 3 respondentai: socialinės darbuotojos dirbančios telšių rajono ir miesto X institucijose. Respondentai buvo informuoti, jiems buvo pateiktas tyrimo tikslas ir kur bus naudojami tyrimo metu gauti duomenys. Konkretus interviu laikas ir vieta buvo derinami iš anksto.

Kiekvieno interviu trukmė nuo 1 val. iki 1 val. 25 min. Interviu atliktas pagal iš anksto parengtus klausimus. Respondentai atsakinėjo noriai į klausimus, bet buvo ir tokių klausimų į kuriuos nežinojo, ką atsakyti. Taip pat kiekvienam tiriamajam buvo užtikrinamas konfidencialumas. Tyrimo metu gauti duomenys buvo kruopsčiai žymimi interviu protokoluose (žr. 2 priedą), o vėliau aprašyti ir apibendrinti.

Tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti, dėl kokų priežasčių dažniausiai šeimos tampa socialinių darbuotojų klientais ir kaip jie tai sužino.Visi respondentai teigė, kad šeimos patenka į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl socialinių įgūdžių stokos, vaikų nepriežiūros bei girtavimo.Visi respondentai įvardijo, kad tai sužinoma iš aplinkinių kaimynų, anoniminių telefonų skambučių. Kadangi skundus gauna įvairios tarnybos, tada pas tą šeimą lankosi specialistai ir nutaria, ar šeimą įtraukti į socialinės rizikos šeimų sąrašą. O paskui informaciją gauna socialiniai darbuotuojai ir pradeda lankytis:

Vaikų gyvenimo sąlygų analizė socialinės rizikos šeimose. (2015 m. Kovo 30 d.). http://www.mokslobaze.lt/vaiku-gyvenimo-salygu-analize-socialines-rizikos-seimose.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 02:25