Vaikų kūrybiškumo ugdymas


Pedagogikos referatas. Įvadas. Vaikų kūrybiškumas. Kūrybiškumo apibrėžtis. Vaikų kūrybiškumo samprata. Vaikų kūrybiškumas ir jo ugdymo galimybės. Vaikų kūrybiškumo ugdymas. Vaikų kūrybiškumo ugdymo galimybės. Išvados. Literatūra.


Anot M. J. Kehily (2004), kūrybiškumas yra savybė, kurios neįmanoma išugdyti pačiam nesiekiant tokiu būti ar tapti. Todėl viena svarbiausių kūrybiškumo ugdymo sąlygų – pačių pedagogų kūrybiškumas. Tol kūrybiškai dirbantis pedagogas išugdys kūrybišką vaiką. Mokslinės tyrimas rodo, kad kūrybiškiausiai dirba tie pedagogai, kurie moka bendrauti su ugdytiniais, jaučia atsakomybę. Kūrybiškumą ugdo įvairi veikla. Ugdant vaikų kūrybiškumą, reikia specialiai organizuoti pedagoginį procesą taip, kad žinios būtų pritaikomos praktiškai ir kūrybiškai, bet ne kalamos mechaniškai.

Kūrybiškumą, pasak K. Stankevičienės (2001) stimuliuoja: apdovanojimai, džiaugsmas, saugumas, paslaugumas, pasitikėjimas, aktyvumas, lygiateisiškumas. Kūrybiškumą slopinti gali: bausmės, konkurencija, liūdesys, grėsmė saugumui, valdymas, kontrolė, taip pat: per vėlai pradėta vaiko kūrybinio aktyvumo stimuliacija; neigiama aplinkinių nuostata į kūrybiškumą, jo ugdymą; autoritariniai santykiai su vaiku; perdėta vaiko globa; konservatyvi aplinka; emocinis skurdumas.

vaikų kūrybiškumą praturtinti tautodailė –vaikams prieinamu ir kūrybiškumui ugdyti tinkamu menu, sudarant galimybes ją perimti per kūrybiškas veiksenas, tautodailės turinį jungiant su kūrybiškumą skatinančiais būdais, tautodailę natūraliai integruojant į bendrą ugdymo turinį, derinant prie bendrųjų ugdymo temų bei metų kalendoriaus, atsižvelgiant į vietos sąlygas bei vaikų poreikius ir galimybes;

tautodailę vaikams pateikti emocionaliai, patraukliai, kad vaikai patirtų kuo daugiau malonių išgyvenimų; būti dėmesingiems vaikų pasiūlymams, tartis apie naujus sumanymus, išvengti „primestų“ idėjų, pastebėti ir laiku teikti vaikui reikiamą pagalbą, sustiprinti jų kūrybos impulsus, padrąsinti, paskatinti savitą kūrybos stilių, individualią raišką; suteikti vaikams pasirinkimo laisvę, skatinti eksperimentuoti, savarankiškai spręsti problemas, įgyjant pasitikėjimą savo kūrybinėmis galiomis; paskatas kūrybai kreipti ne į kūrybos rezultatą, bet į procesą, nes pastarasis vaikui yra svarbesnis.

gilinti būsimų ikimokyklinio ugdymo pedagogų sampratą apie etninę kultūrą (ypač apie tautodailę), sudaryti daugiau galimybių įvaldyti tautodailės technikas bei kūrybiškumo ugdymo tautodaile technologiją;

ikimokyklinio ugdymo pedagogų rengimo turinį papildyti vaikų kūrybiškumo ugdymo kursu, padedančiu pažinti vaikų kūrybiškumo apraiškas, sekti jų kūrybiškumo kaitą, įvaldyti jo ugdymo technologiją, sudaryti galimybes paties studentams plėtoti savo kūrybinės galias ir tapti kūrybiškesniems (K. Stankevičienė, 2001, p. 22).

Kūrybiškumas – tai gebėjimai, išgales, gabumai, intuicija, vaizduotė, įkvėpimas, išmonė, išradingumas, originalumas, produktyvus mąstymas, problemų sprendimas ir kūrybinė vaizduotė. Remiantis kūrybiškumo teorijomis galima išskirti svarbiausius vaikų kūrybiškumo bruožus: originalumas, sklandumas, jautrumas, lankstumas.

Stankevičienė, K. 2001. Development of prie-school children creativity through folk art. Vilnius: VU.

  • Pedagogika Referatai
  • 2014 m.
  • 12 puslapių (2648 žodžiai)
  • Universitetas
  • Pedagogikos referatai
  • Microsoft Word 27 KB
  • Vaikų kūrybiškumo ugdymas
    10 - 4 balsai (-ų)
Vaikų kūrybiškumo ugdymas. (2014 m. Gegužės 27 d.). http://www.mokslobaze.lt/vaiku-kurybiskumo-ugdymas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 18:39