Vaikų maitinimas


Biologijos konspektas. Vaiko amžiaus laikotarpiai. Ankstyvas ikimokyklinis. Vyresnysis ikimokyklinis. Jaunesnysis mokyklinis. Vyresnysis mokyklinis. Naujagimystės laikotarpis Fiziologinės pereinamosios naujagimystės laikotarpio būklės. Išnešioto ir neišnešioto naujagimio charakteristikos. Galvos apimtis. Naujagimio būklės vertinimas pagal Apgar skalę Požymiai. Naujagimio stebėjimas namuose naujagimio patronažas. Naujagimio priežiūra namuose. Bambutės priežiūra. Odos raukšlių priežiūra. Ėjimas į lauką. Iššutimų prevencija iššutusio naujagimio priežiūra. Kūdikio priežiūra ? Žaislų kabinimai , masažai , grūdinimas. Vaiko fizinė raida ir jos vertinimas įvairiais amžiaus laikotarpiais , antropometriniai matavimai. Pubertinio Augimo Šuoliu PAŠ . Kūdikiams. Ūgis matuojams. Kūno masė. Krūtinės apimtis. Jutimo organų raida. Dėl neigiamų emocijų verkia nuo 3mėn. Odos , skeleto , raumenų raidos ypatybės įvairiais amžiaus laikotarpiais. Kaulų deformacijų , plokščiapadystės profilaktika. Dantų dygimo raida , dantų priežiūras. Rekomenduojamos plokščiapėdystės profilaktikos priemonės. Vaikų maitinimas natūralus maitinimas. Mišrus maitinimas. Dirbtinis maitinimas. Papildomas maitinimas. Motinos pieno privalumai lyginant su karvės pienu. Natūralaus maitinimo reikšmė vaikui ir motinai. Laktacijos procesas – prolaktino , oksitocino reikšmė ir jų veikimo mechanizmas. Atsirūgimas – kodėl reikia padėti vaikui atsirūgti. Taisyklingas žindymas „. Maitinimo dažnis. Nutraukto krūties pieno laikymas. Adaptuoti mišiniai. Adaptuoto mišinio netoleravimo požymiai. Maisto kiekio paskaičiavimas paros , vienkartinis. Papildomas maitinimas – jo įvedimo taisyklės , kokie produktai ir kada įvedami , kokie kiekiai. Rachitas , vitamino D hipervitaminozė – priežastys , požymiai , gydymo ir slaugos principai , prevencija. Vitamino D hipervitaminozė hipervitaminozė. Maisto alergija – priežastys , požymiai , slauga , prevencija.


Pavojingos yra motinos ligos, ypatingai pirmomis sav. (peratogeniniai veiksniai, kurie nulemia vaisiaus vystymąsi). Įtakoja apsigimimus, infekcijas, ankščiau gimstama.

Pavojingiausios gimdymo traumos. Patologija, kurią vaisius gauna gimdymo metu-kraujo išsiliejimas į smegenis (intrakrainės traumos)-pakenkimas priklauso nuo vietos ir užpylimo kiekio.

Naujagimystės periodas trunka 28paras (ne mėnesį). Pradeda funkcionuoti mažasis kraujo apytakos ratas. Būdingos praeinančios fiziologinės būklės. Vyksta adaptacija.

Kūdikystės periodas nuo 29-os paros iki 1 metų. Sparčiai auga, sparti psichomotorinė ir protinė raida. Pasyvus imunitetas, todėl vaikai imlūs infekcijai, dažnai serga rachitu, geležies stokos mažakraujyste, alerginėmis ligomis.

Ikimokyklinis periodas nuo 1metų iki 6-7metų. Ankstyvas ikimokyklinis periodas 1-3metai. Lėtesnė fizinė raida, bet greičiau didėja raumenų masė, baigia dygti dantys, daugėja traumų, apsinuodijimų, nes vaikai žingeidūs. Vyresnysis ikimokyklinis periodas 3-7metai. Kūno masė auga lėčiau, bet būdingas 1-as augimo pagreitėjimas. Keičiasi dantys, subręsta imuninė sistema, tobulėja mąstymas, gerėja atmintis.

Mokyklinis periodas 7-18metų.:

Jaunesnysis mokyklinis 7-11metų. Nuolatiniai dantys. Formuojasi lytinės fizinės raidos skirtumai. Daugėja nutukusių, atsiranda regos ir laikysenos sutrikimų.

Vyresnysis mokyklinis 12-18metų. Lytinis brendimas. Atsiranda vegetoneurozės (autonominių nervų neurozės forma). Sunkiausias psichinės raidos periodas. Dažnėja suicdai (savižudybės). Dažniau susergama gastritu ir opalige. Dažnas nutukimas, nervinė anoreksija. Būdingas ir nėštumas.

Šios būklės stebimos pirmosiomis dienomis po gimimo ir atsiranda dėl organizme vykstančių pokyčių prisitaikant gyventi naujoje aplinkoje. Tai specifinės šio amžiaus būsenos praeinančios savaime:

Fiziologinė naujagimių gelta-tai lengvas odos ir gleivinės pageltimas atsirandantis 2-3d po gimimo ir išnyksta 7-10d. atsiranda dėl padidėjusio eritrocitų irimo ir nepakankamos kepenų funkcijos. Bendra naujagimio būklė išlieka gera, šlapimo ir išmatų spalva nepakinta. Jei gelta išlieka ilgiau, o naujagimis tampa vangus, nevalgo, vemia, pakitusi išmatų ir šlapimo spalva, reikia kreiptis į gydytoją.

Fiziologinis masės mažėjimas. Per pirmas 2-4dienas naujagimio masė dažniausiai sumažėja 100-150g. sumažėja, nes naujagimis gauna mažiau skysčių, negu pašalina. Todėl būtina dažniau maitinti, kad gautų pakankamai pieno.

Krūtelių patinimas. Abiejų lyčių naujagimiams antrą-trečią dieną pabrinksta krūtelės, kartais nevienodai, jų oda parausta. Patinsta, nes paskutinėmis nėštumo dienomis į naujagimio organizmą pateka iš motinos kraujo pieno gamybą skatinančio hormono. Krūtelės gamina sekretą, panašų į priešpienį, kurio NEREIKIA išspausti. Išnyksta savaime po 2-3sav.

Išnešioto ir neišnešioto naujagimio charakteristikos:

IŠNEŠIOTAS-tai naujagimis, kurio gimdinis vystymosi laikotarpis truko 280d arba 40sav. Leistinas nukrypimas nuo 37 iki 42sav. Masė 2500-4500g. B-3200-3500g. M-3100-3300g. Ūgis-47-56cm. Vidutinis ūgis-48-52cm. Galvos apimtis 32-36cm. Krūtinės-2cm mažesnė. Oda rausva, rožinė, švelni, elastinga, su nežymiais pūkelių likučiais ant petukų. Kaukolės kaulai pakankamai tvirti, šoniniai momenėliai uždari. Galvos plaukų ilgis apie 2cm., nagai siekia pirštų viršūnes. Fiziologiniai požymiai (arba neurologinis bandymas): garsiai rėkia, kvėpuoja ritmiškai 40-60k/min., nemėlynuoja, P-120-140k/min., geras raumenų tonusas, turi išreikštus čiulpimo, ryjimo ir kt. refleksus.

NEIŠNEŠIOTAS-intrauterinis vystymosi laikotarpis truko mažiau nei 37sav. Neišnešiotas naujagimis yra nesubrendęs morfologiniu ir funkciniu požiūriu. Jo oda ryškiai raudona, visa apaugusi pūkeliu, neelastinga. Galva neproporcingai didelė, galūnės neproporcingai trumpos, pirštų nagai nesiekia pirštų galų. Galvos kaulai paslankūs, neretai užeina vienas ant kito, visada atviras mažasis, o dažnai ir šoniniai momenėliai, galvos plaukai reti. Galvos ir krūtinės skirtumas didesnis, nei išnešiotų naujagimių. Berniukų sėklidės nenusileidusios į kapšelius, o mergaičių didžiosios lytinės lūpos nedengia mažųjų. Masė mažesnė nei 2500g.. skiriami 4 neišnešiotumo laipsniai pagal naujagimiu gestacinį amžių ir gimimo kūno masę:

I 35-37 savaičių, 2001-2500g kūno masės

II 32-34 savaičių, 1501-2000g kūno masės

III 29-31 savaitės, 1001-1500g kūno masės

IV jaunesni kaip 29 nėštumo savaičių, mažesni kaip 1000g kūno masės.

Neišnešioto naujagimio ūgis mažesnis nei 47-45cm. Skirtumas tarp galvos ir krūtinės apimties didesnis nei 2cm. Kuo didesnis neišnešiotumo laipsnis, tuo ryškesnis funkcinis nesubrendimas:

Labai netobula termoreguliacija, nes nepakankamai išsivystę jos centrai (nesubrendusios smegenys).

  • Biologija Konspektai
  • 2015 m.
  • 17 puslapių (4849 žodžiai)
  • Mokykla
  • Biologijos konspektai
  • Microsoft Word 340 KB
  • Vaikų maitinimas
    10 - 8 balsai (-ų)
Vaikų maitinimas. (2015 m. Balandžio 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/vaiku-maitinimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 08:51