Vaikų patyrusių seksualinę prievartą reabilitacija


Psichologijos referatas. Įvadas. Vaikų seksualinės prievartos samprata. Pagalbos galimybės. Meno terapija. Išvados. Literatūros sąrašas.


Terapija yra vienareikšmiškai vertinama, kaip būtinas procesas, jei žmogus nori atsikratyti žalingų įpročių ar bando atsigauti po trauminio įvykio. Daugeliui vaikų, paauglių ir suagusiųjų gydymo proceso metu taikoma grupinė psichoterapija. Tačiau kai kuriems pacientams yra būtinas kur kas inovatyvesnis terapinio gydymo procesas.

Neretai pokalbiai, kaip terapijos proceso dalis, yra efektyviausia priemonė, tačiau seksualinės prievartos atvejais tai neretai gali sukelti sunkumų. Todėl pastaruoju metu ypač aktyviai taikomos įvairios alternatyvos procedūros – gyvūnų dalyvavimas, šokių veikla, muzikos ir net meno raiška tapo puikiu būdu padėti išnaudojimo aukoms. Meno terapija tapo įrankiu, kurio pagalba terapeutai gali padėti seksualinio išnaudojimo aukoms paleisti susikaupusias emocijas – pyktį, kaltę, baimę, liūdesį.

Tikslas: pagrįsti meno terapijos, kaip pagalbos instrumento seksualinę prievartą patyrusiems vaikams, tinkamumą.

Seksualinė prievarta sukelia psichologinę krizę – tai sveiko žmogaus reakcija į gyvenimo situacijas, kurios žmogui yra subjektyviai reikšmingos ir kuriose išgyvenami stiprūs negatyvūs jausmai (nerimas, įtampa, baimė, neviltis) Ūmus prievartos patyrimas (pvz., seksualinio užpuo-limo, grupinio išprievartavimo metu ir pan.) arba ilgai trukusios seksualinės prievartos atskleidimas yra stipriai traumuojantis įvykis aukai.

Neretai susiduriama su sunkumais, atskleidžiant seksualinio išnaudojimo atvejus, nes nukentėjusieji jaučia nemalonius jausmus tokius kaip baimė, gėda ir pan., dėl ko jie patys retai kada praneša apie patirta prievartą. Todėl atsiradus įtarimams svarbu žinoti požymius, kurie leistų identifikuoti seksualinį vaiko išnaudojimą. Svarbu atskirti natūralų vaikų seksualinį elgesį nuo seksualizuoto elgesio, keliančio susirūpinimą ir įtarimus apie patirtą seksualinį išnaudojimą:

Dažnai ne savo noru įtraukti į seksualizuotus veiksmus vaikai būna išsigandę, susigėdę, jaučiasi nesmagiai – nėra dalyvavimo abipusiškumo. Aukos dažnai priverčiamos niekam nesakyti. Jei vaikai bendrauja tik seksualinių žaidimų metu ir nesutaria atliekant kitą veiklą, galima įtarti jėgos ir grasinimų naudojimą savo poreikių tenkinimui. Vaikų, kurie verčia kitus atlikti seksualinio pobūdžio veiksmus, elgesys tampa panašus į suaugusiųjų seksualinio elgesio atkartojimą, yra agresyvus, įgauna įpročio ar neįveikiamo potraukio pobūdį. Tokie vaikai nereaguoja į suaugusiųjų liepimus baigti ar bandymus nukreipti dėmesį į kitą veiklą.

Konsultacijos metu galima iškelti hipotezę apie galimą seksualinę prievartą prieš vaiką remiantis šiais elgesio požymiais:

– Miego sutrikimai. Sunkiai užmiega, sapnuoja košmarus, per miegus kalba, blaš-kosi.

Traumos įveikimo strategija suvokiama kaip konkreti emocinė, kognityvinė ar elgesio pastanga, kuri, priklausomai nuo jos tikslo, arba reguliuoja emocinį atsaką į stresinę situaciją, arba tiesiogiai keičia pačią situaciją. Kai kurie psichoanalitinės ego psichologijos krypties atstovai daugiau domėjosi pastoviomis asmenybės savybėmis įveikimo procese (Lazarus, 1998), kurių pagrindu bandoma išskirti pastovius įveikimo stilius, t.y., kai eilėje skirtingų situacijų yra naudojama tos pačios įveikimo strategijos (Rosenbloom ir kt., 1999). Tačiau Lazarus ir Folkman, nors ir pripažįsta įveikimo stilių egzistavimą, savo modeliu pabrėžia įveikos procesą. Tyrimais įrodyta (Lazarus, 1998), kad tam tikros įveikimo strategijos pasirinkimas priklauso nuo įvertinimo, ar ką nors galima padaryti, kad pakeistume situaciją. Išskiriami keli įvertinimo lygiai, kurie gali vykti ir pačiam žmogui jų neįsisąmoninant:

Autoriai įveikimą suvokia kaip tarpinę grandį tarp vertinimų (Lazarus, Folkman, 1984), kuriais remiantis pasirenkama viena ar kita įveikimo strategija. Įprastas įveikimo būdų skirstymas suaugusiųjų ir vaikų įveikos tyrimuose yra į problemą nukreipta ir į emocijas nukreipta įveika (Compas ir kt., 1988; Lazarus, Folkman, 1984). Tiek Lazarus ir Folkman (1984) modelis, tiek kitų autorių sukurti įveikos modeliai (Rothboum ir kt., 1982; Murphy ir kt., 1976, pgl. Dovydaitienė, 2001) pabrėžia skirtumus tarp šių dviejų įveikos tipų. Toks skirstymas remiasi vienu iš kriterijų - naudojamų įveikimo būdų funkcijomis:

  • Psichologija Referatai
  • 2015 m.
  • 17 puslapių (3899 žodžiai)
  • Psichologijos referatai
  • Microsoft Word 35 KB
  • Vaikų patyrusių seksualinę prievartą reabilitacija
    10 - 3 balsai (-ų)
Vaikų patyrusių seksualinę prievartą reabilitacija. (2015 m. Kovo 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/vaiku-patyrusiu-seksualine-prievarta-reabilitacija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 10:15