Vaikų teisės referatas


Sociologijos referatas. Įvadas. Teisinis ir socialinis apibrėžimas. Vaikų teisės. Įstatymas. Vaikų teisių istorija. Našlaičiai istorijoje. Dabartinė našlaičių situacija Lietuvoje. Globos namai. Socialinė pagalba. Išvados. Literatūra.


Pagrindinis našlaičio bruožas yra tas, kad jis yra per jaunas save išlaikyti, bei neturi vyresnio asmens, kuris galėtų juo pasirūpinti bei suteikti visas socialines garantijas. Lietuvoje, dažnai, jeigu vaiko tėvai negali pasirūpinti savo atžalomis, vaiko globą perima artimiausios giminės, seneliai, dėdės, tetos, kartais vyrensni jo (vaiko) broliai ar seserys. Blogiausiu atveju – vaikas atiduodamas į valstybės globą.

Šiame referate bus nagrinėjama vaikų ir našlaičių socialinės pagalbos istorija.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje vaikas – jaunesnis nie 18 metų asmuo; toks asmuo gali teisiškai būti laikomas suaugusiu, jeigu, pagal tos šalies įstatymus, jis yra emancipuotas, t.y. asmuo, jaunesnis nei 18 metų, teisiniu požiūriu yra už save atsakingas ir gali save išlaikyti. Tai yra patvirtinta 192 – ose iš 194 – ių Jungtinių Tautų Organizasijos narių.

Vaikystė buvo atpažinta kaip atskira žmogaus vystymosi stadija tik XVI ir XVII amžių sandūroje. Tada visuomenė vaiką ėmė laikyti ne mažu žmogumi, kuris yra lygus vyresniems, bet asmeniu, kuris yra mažiau subrendęs ( atitinkamai nuo amžiaus), kuriam reikia kitų apsaugos, meilės ir priežiūros.

Šis pokytis gali būti stebimas per amžius nutapytuose paveiksluose: viduramžiuose vaikai buvo vaizduojami, kaip mini-suaugusieji be jokios vaikiškos išvaizdos. Vėliau, maždaug XVI a. viduryje, vaikais paveiksluose labiau ima priminti vaikus. Galiausiai, tik XVII a. pabaigoje, vaikai pradėti tapyti žaidžiantys.

1765 m.Viljamas Blakstaunas (Sir Willam Blackstone) teigė, kad yra 3 tėvų pareigos vaikams: 1) išlaikymas

teisę gauti visas sąlygas normaliai jo augimo ir sąmonės vystymuisi

teisę į maistą, kai jis yra alkanas

teisę į sveikatos priežiūrą, kai jis serga

1973 m. Hilarės Klinton (Hillary Clinton) straipsnyje teigiama, kad vaikų teisės – „šūkis, kuriam reikia apibrėžimo (slogan in need of a definition)“. Per pastaruosius 50 metų, vaikų teisės tapo labiau apibrėžtos.

Daugelyje religinių tekstų, tokiuose kaip Biblija bei Koranas, galima rasti nuorodų, kaip svarbu yra padėti našlaičiams – pagal šiuos tekstus, tai privaloma daryti, norint pamaloninti Dievą. Be to, svarbūs religiniai lyderiai, Mozė ir Mohamedas, taip pat buvo našlaičiai.

Citatos iš Biblijos apie našlaičius:

„Nepasinaudok našle ar našlaičiu“ – Hebrajų Biblija, Eksodas 22:22

Vis dėlto, pastaruoju laiku pasaulyje, ypač Lietuvoje, našlaičiais vis dažniau tampa ne tėvus praradę vaikai, bet vaikai, gyventantys asocialiose, nedarniose, nepilnose šeimose; vaikai, kurie partiria psichologinę, fizinę arba seksualinę prievartą, taip pat agresyvius ir bendraamžų atstumtus vaikai, kurie jau yra padarę smulkių prasižengimų ar nusikaltimų. Tokių vaikų tėvai netenka jų globos dėl netinkamos jų priežiūros.

Pirmosios prieglaudos, kurios buvo vadinamos „orphanotrophia“ (orphan – našlaitis, trophia - maitinimas), buvo įkurtos Stačiatikių Bažnyčios dar pirmame amžiuje kaip alternatyvus būdas padėti našlaičiams. Nes iki tol, našlaičius arba priimdavo kartu gyventi kiti žmonės, arba jie elgetaudavo gatvėse. Kituose tautuose su tuo buvo tvarkomasi kitaip. Pavyzdžiui, Žydų Įstatymai liepė rūpintis našlėmis ir našlaičiais, arba Atėnų Įstatymas išlaikė visus mirusių karių vaikus iki šiems sueidavo 18 metų. Platono įstatymas, 927: „Beglobiai turi gauti įtėvius. Žmogus turi nebijoti našlaičių vienišumo ir jų mirusių tėvų sielų. Žmogus turi mylėti nelaimėlį našlaitį, kurio jis yra globėjas, tarsi, šis jo paties vaikas. Jis turi prižiūrėti ir globoti našlaitį kaip savo vaiką, galbūt, net labiau.“

Vaikų teisės referatas. (2015 m. Balandžio 30 d.). http://www.mokslobaze.lt/vaiku-teises-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 18:46