Vaikų vaizdinis mąstymas


Pedagogikos laboratorinis darbas.

Įvadas. Metodika. Tyriamieji. Tyrimo priemonės ir būdai. Tyrimo eiga. Duomenų registravimas. Rezultatai ir analizė. Išvados. Literatūra. Priedai.


Vaizdinis mąstymas – labai svarbi pažinimo funkcija. Ji intensyviai reiškiasi ir kinta visą gyvenimą. Vaizdinio mąstymo esmę sudaro protiniai veiksmai – mąstymo operacijos, atliekamos su vaizdiniais, kurių buveinė yra atmintis (Čepienė, Žakaitienė, 2007).

Mąstymas – tarpiškas ir apibendrinantis tikrovės dėsningų ryšių pažinimas; kartu mąstymas yra aukščiausias žmogaus veiklos reguliavimo ir savireguliacijos lygis. Tai protinė veikla, susijusi su informacijos supratimu, apdorojimu bei perteikimu. Mąstymas – psichinis procesas, kurio produktas – netiesioginis, apibendrintas pasaulio vaizdas žmogaus smegenyse. Mąstymu žmogus pažįsta tuos dalykus (reiškinius ir objektus), kurie nėra prieinami tiesioginiam pažinimui (Daukšytė, 2010).

Vaizdinė atmintis – objektų, reiškinių įsiminimas, saugojimas ir atsiminimas; modalumo požiūriu skiriama regimoji, girdimoji, užuodžiamoji, skonio ir pan. atmintis (Daukšytė, 2010).

Vaizduotė - pažinimo procesas, atmintyje ar vaizduotėje saugomos vaizdinės medžiagos pertvarkymas. Vaizduotė - smegenų funkcija, vaizduotės veikloje dalyvauja nerviniai įsiminimo mechanizmai. Jie siejami su galvos smegenų žievėje vykstančiais laikinų nervinių ryšių susidarymo ir irimo procesais. Šie procesai sudaro vaizdinių asociavimo ir disociavimo pagrindą. Disociavimas - turimų vaizdinių ir patirties elementų skaidymas į dalis; vienos dalys išryškinamos, kitos - atmetamos. Asociavimas - skirtingų patirties elementų siejimas. Asociavimo rezultatas - naujas, neįprastas vaizdas. Vaizdinių kūrimas dažniausiai prasideda disociavimu (vaizdinių skaldymu) (Daukšytė, 2010).

Galime teigti, kad vaizdinis mąstymas siejamas su atmintimi ir vaizdu, nes mūsų atmintyje vaiduotė yra neatsiejama, tai mūsų gyvenimo dalis. Tai procesas susijęs su išoriniais ir vidiniais psichikos veiksniais, kuriais galime suvokti ir atpažinti vaizdus, suvokti reikšto vaizdo suvokimą. Mąstymas susijęs su kalba, nes žmogus galvodamas ir įsivaizduodamas gali išreiškšti žodžiais savo mintis. Mąstymo dėka galime gauti informaciją, galime daryti tam tikras išvadas, sprendimus, pristatyti įdėjas ir kt.

Pateikti 6 - 7 metų ir 7- 8 metų vaikams piešinius su paveikslėliais ir atlikti laboratorinį tyrimą, kurio metu patikrinsime vaikų vaizdinį mąstymą.

Tyrime dalyvauja dešimt tyriamųjų vaikų nuo šešerių iki aštuonerių metų. Vaikai suskirstyti į dvi tiriamųjų grupes. Viena tiriamųjų grupė yra priešmokyklinio amžiaus, o kita tiriamųjų grupė yra pirmokai.

Viso vaikams pateikta aštuoni paveiklslėliai su juose pavaizduotais keturiais objektais. Trys iš paveikslėlyje pavaizduotų objektų turi bendrą esminį požymį, o vienas jo neturi, todėl prie pirmųjų trijų netinka ir yra nereiklaingas. Pavyzdžiui, paveikslėlyje pavaizduota: morka, svogūnas, bulvė (daržovės) ir mandarinas (vaisiuis). Paveiklsėliai sudaryti tyrėjo. Nenaudoti kituose tyrimuose. Eksperimente viskas bus užrašoma ir pateikiama rezultatuose ir analizėje.

I. PAVEIKSLAS: lapė, vilkas, šernas, šuo.

II. PAVEIKSLAS: katė, šuo, jūros kiaulytė, lapė.

III. PAVEIKSLAS: apelsinas, bananas, obuolys, morka.

IV. PAVEIKSLAS: varna, zylė, genys, višta.

V. PAVEIKSLAS: morka, svogūnas, bulvė, mandarinas.

VI. PAVEIKSLAS: ramunė, dobilas, kiaulpienė, orchidėja.

VII. PAVEIKSLAS: sofa, fotelis, pufas, stalas.

VIII. PAVEIKSLAS: šaukštas, šakutė, peilis, lėkštė.

Vaikai suskirstyti į dvi grupes ir apklausiami individualiai. Aprašant vertinimas bus nuoseklus, aprašomas duomenų rinkimo procesas, t. y. Piešiniai naudojami tiriamųjų grupei, dienos metu. Kiekvienas paveikslas pateikiams vaikui individualiai, paklausiama kuom jie skiriasi, o vaikas turi atskirti. Pavyzdžiui, paveikslėlyje pavaizduota: svogūnas, bulvė, morka (daržovės) ir mandarinas (vaisius). Kiti paveikslėliai susiję su tokio pobūdžio uždaviniais.

Vaikui rodomas paveikslėlis ir sakoma: „Gerai apžiūrėk paveikslėlyje nupieštus daiktus ir pasakyk man, kuris iš jų netinka prie trijų likusių“. Jei vaikas uždavinio spręsti nesiryžta, instrukcija pakartojama. Tiriamajam nurodžius klasei netinkantį objektą, jo klausiama: „Kodėl tu manai, kad šis daiktas netinka?“ Toliau ta pačia tvarka užduodamas antras uždavinys ir t.t. Paveiklsai bus rodomi visiems vienoda tvarka. Nuo pirmo iki aštunto (Čepienė, Žakaitienė, 2007).

Vaikų vaizdinis mąstymas. (2016 m. Balandžio 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/vaiku-vaizdinis-mastymas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 00:25