Vaikų vystymosi sutrikimų priežastys


Psichologijos konspektas. Vaikų vystymosi sutrikimų priežastys. Paveldėti vystymosi sutrikimai. Įgimti vystymosi sutrikimai. Fiziniai veiksniai. Cheminiai veiksniai. Biologiniai veiksniai. Įgyti vystymosi sutrikimai. Gimdymo periodas. Pogimdyminis periodas.


Mūsų visuomenėje dažnai egzistuoja nuomonė, kad vienintelė ir pagrindinė įvairių apsigimimų priežastis yra tėvų alkoholizmas. Matyt todėl žmonės su nepasitikėjimu žiūri į tėvus, turinčius neįgalių vaikų. Konkrečios žinios padėtų suformuoti adekvatų visuomenės požiūrį į specialių poreikių vaikus ir jų tėvus.

1.Paveldėti vystymosi sutrikimai. Šiuo atveju neigiami veiksniai veikia lytines ląsteles: kiaušialąstę arba spermatozoidą.

1.1.Chromosominiai sutrikimai. Tai chromosomos struktūros ar jų skaičiaus pakitimai. Aprašyta virš 300 įvairių chromosominių sutrikimų. Nustatyta chromosominių sutrikimų priklausomybė nuo motinos amžiaus. Chromosominiai sutrikimai gali atsirasti veikiant radiacijai, virusinėms infekcijoms, cheminėms medžiagoms ir pan. Tipiškas ir plačiausiai žinomas yra Dauno sindromas, kuris sudaro apie 13 % visų chromosominių ligų. Šia liga Lietuvoje serga 1 iš 700 naujagimių. Paprastai tokių vaikų motinos būna arba labai jaunos, arba vyresnio amžiaus. V. Banio duomenimis, jei moterys gimdo 20-30 m., tai galimybė, kad gims kūdikis, turintis Dauno sindromą, yra 1 iš 1500, jei 30-34 m. – 1 iš 950, jei 35-39 m. – 1 iš 300, jei 40 – 44 m. – 1 iš 80 naujagimių. Kai kuriuose kituose šaltiniuose nurodoma, kad jei moteris gimdo tarp 45 ir 49 m., galimybė, kad gims kūdikis, turintis Dauno sindromą, yra 1 iš 40.

1.2.Geniniai sutrikimai. Skirtingai nuo daugumos chromosominių sutrikimų, kurie beveik visada pasireiškia kūdikiui tik gimus, paveldimus geninių ligų pirmuosius požymius galima pastebėti bet kuriame amžiuje. Paveldimos ligos vienu atveju yra sąlygojamos dominantinių genų, kitu atveju – recesyvinių genų. Dominantinis genas būtinai sukelia sutrikimus, nes jis nugali sveikąjį geną. Pavyzdžiui, yra tokia retai pasitaikanti liga – Getingtono chorėja. Mirtį nešantis genas savo ardomąją veiklą pradeda, kai žmogus yra 30-35 m.. Visiškai sveikas žmogus per trumpą laiką virsta bejėgiu, nustoja judėti, praranda atmintį ir miršta kančiose. Liga neišgydoma. Recesyvinis genas ne tiek pavojingas. Visą gyvenimą žmogus gali būti jo nešiotoju, pats likdamas sveikas. Tačiau jei šeimoje ir kitas sutuoktinis turi tokį pat „kenksmingą“ geną, pavojus turėti apsigimusių palikuonių yra realus. Tik trečdalis kraujomaišoje gimstančių vaikų yra fiziškai ir psichiškai sveiki. Yra žinoma virš 2000 geninių sutrikimų.

Vaikų vystymosi sutrikimų priežastys. (2015 m. Kovo 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/vaiku-vystymosi-sutrikimu-priezastys.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 22:43