Vaikystės samprata ir ankstyvosios vaikystės periodo charakteristika referatas


Pedagogikos referatas.

Įvadas. Vaikystės samprata. Amžiaus tarpsnių periodizavimas. Bendra amžiaus tarpsnio charakteristika. Ankstyvosios vaikystės charakteristika. Išvados. Literatūra.


Ne tik praeities, bet ir šių dienų menininkai kuria savotišką mitą apie vaikystę. Jį gaivina suaugusio žmogaus ilgesys to jos žavumo, jausmų, betarpiškumo ir fantazijos laukimo, kuris, atrodo, atsiranda savaime, be jokių išorinių ir vidinių paskatų.

Tačiau ir mokslo požiūriu – vienas svarbiausių visuomenės tobulumo požymių yra jos atsakinga pažiūra į vaikystę. Tobulėjant socialistiniam gyvenimo būdui, materialinėms ir kultūrinėms sąlygoms, šeima ir mokykla vaikystei skiria vis daugiau ir daugiau dėmesio. Juk čia prasideda žmogaus brendimas, jo individualus charakteris, kūrybinės galimybės, žodžiu nepakartojamas gyvenimo kelias. Gaižutis . A. (1988)

Apibendrinimas. Išanalizavus mokslinę literatūrą galima teigti, kad vaikystė yra gražiausias, tačiau kartu ir pats svarbiausias žmogaus gyvenimo laikotarpis, nes nuo jo priklauso tolesnis asmenybės formavimasis.

Kas yra mažiaus tarpsnis? Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo žmogaus psichinio vystymosi esmės bendro supratimo. Vienas iš esančių požiūrių apsiriboja amžiaus tarpsnių nekintamumo, absoliutumo teigimu. Toks supratimas siejasi su psichinio vystymosi, kaip natūralaus biologinio proceso, supratimu. Priešingas požiūris – amžiaus tarpsnio sąvokos neigimas, kai į vystymąsi žiūrima tik į paprastą žinių ir įgūdžių kaupimąsi.

Amžiaus ypatybes lemia daugelio sąlygų visuma. Tai ir reikalavimų, keliamų vaikui tam tikrame jo gyvenimo tarpsnyje, sistema, ir santykių su aplinkiniais esmė, ir jo žinių veiklos tipas, ir tų žinių išmokimo būdai. Į amžiaus specifiką lemiančių sąlygų visumą įeina ir vaiko fizinio vystymosi įvairios ypatybės ( pavyzdžiui, tam tikrų morfologinių darinių brendimas ankstyvame amžiuje, organizmo permaina paauglystės amžiuje ir t.t).

Vadinamieji vystymosi kriziniai laikotarpiai ir atsiranda, esant tokioms auklėjimo sąlygoms, kai nekreipiama dėmesio ir jam būdingi savitarpio santykių su aplinkiniais būdai nebeatitinka tuo laikotarpiu išsivysčiusių vaiko galimybių. Petrovskis .A. (1978).

Mokant ir auklėjant būtinai reikia atsižvelgti į tai, kad ryšys tarp vaiko savitarpio santykių su aplinkiniais būdų ir jo žinių lygio bei psichinės veiklos būdų vystosi (vadinasi, ir gali būti pažeistas) iš dviejų pusių. Taigi, padidėjus vaiko veiklos galimybėms, pakitus jo poreikiams, turi pakisti visi jo santykių su aplinkiniais sistema. O naujoji santykių sistema darosi vaiko veiklos tolesnio vystymosi pagrindas. Vaiko gyvenimo sąlygų, auklėjimo ir mokymo formų pasikeitimas yra sviarbiausias veiksnys, kuris lemia amžiaus tarpsnių specifiką.Mokymas apėmė daugybę vaiko nemotyvuotų ir jo neįsisąmonintų,grybai techniškų pratimų, kurie reikalavo mąstymo minimumo. Petrovskis .A. (1978).

  • Pedagogika Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 12 puslapių (2240 žodžių)
  • Universitetas
  • Pedagogikos referatai
  • Microsoft Word 39 KB
  • Vaikystės samprata ir ankstyvosios vaikystės periodo charakteristika referatas
    10 - 7 balsai (-ų)
Vaikystės samprata ir ankstyvosios vaikystės periodo charakteristika referatas. (2016 m. Kovo 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/vaikystes-samprata-ir-ankstyvosios-vaikystes-periodo-charakteristika-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 20:50