Vaismedžių ligos


Obelu tafrinoze. Persiku ligos.

Žemės ūkio referatas.

Įvadas. Vaismedžių ligos. Obelų ligos. Kriaušių ligos. Vyšnių ligos. Slyvų ligos. Persikų ligos. Vaismedžių kenkėjai. Obelų kenkėjai. Kriaušių kenkėjai. Vyšnių kenkėjai. Slyvų kenkėjai. Išvados. Naudoti elektroniniai duomenys.


Obelų rauplės - labai išplitusi, ypač drėgnu oru, sezoninė obelų liga. Lietuvoje pažeidžia obelų lapus, vaisius ir antramečius ūglius.

Slyvų sidabraligę sukelia purpurinė plutpintė Lietuvoje pažeidžia slyvas, trešnes, abrikosus, persikus, vyšnias. Dėl ligos priežasties – vieningos nuomonės dar nėra. Dauguma autorių pripažįsta infekcinę ligos prigimtį ir mano, kad jos sukėlėjas – purpurinė plutpintė. Yra duomenų, jog panašų susirgimą gali sukelti nepalankių sąlygų kompleksas. Sergančias slyvas lengviausia atpažinti iš pakitusių lapų. Vasaros pradžioje jie pasidaro sidabrinio arba švininio atspalvio, ant jų atsiranda įvairaus didumo rudų nekrozinių dėmių, anksti nukrinta. Pirmaisiais susirgimo metais pakinta pavienių šakų lapai, o per kitus 2 – 3 metus suserga visa laja. Medžiai smarkiai nusilpsta, menkai tedera arba visai nedera ir žūva.

Tafrinozė lengvai atpažįstama pavasarį, skleidžiantis lapams. Liga pažeidžia ūglius, lapus, kartais net žiedus ir vaisius. Pažeisti lapai deformuojasi, raukšlėjasi, pasidaro ryškiai rausvi arba gelsvi.

Žaliasis obelinis amaras – žalios spalvos, iki 1,5 – 2 mm ilgio, gležni vabzdžiai. Sifonai juodos, galva rudos ar gelsvai žalsvos spalvos. Telkiasi gausiomis kolonijomis ant jaunų ūglių. Kiaušiniai juodi, blizgantys, pailgai ovališki apie 0,5 mm ilgi. Lervos rusvai žalsvos, raudonomis akimis. Žiemoja amarų kiaušiniai ant šakelių ir pirmamečių ūglių, prie pumpurų. Brinkstant obelų pumpurams išsirita lervos. Po 1-2 savaičių patelės subręsta ir pradeda vesti gyvus palikuonis. Viena patelė gali atvesti iki 80 individų. Kai kuriems individams išauga sparnai ir jie migruoja ant kitų vaismedžių. Vėjo pagalba gali nuskristi iki keliolikos kilometrų. Vasaros metu vystymosi ciklas trunka apie 10 dienų. Per vegetaciją paprastai išsivysto 10 generacijų. Lietuvoje žaliasis obelinis amaras gausus kasmet. Gyvena ir ant kitų erškėtinių šeimos augalų: šermukšnių, gudobelių, kriaušių. Paplitęs visur kur auga obelys. Apnikti obelų ūgliai ir lapai deformuojasi, lapų apatinėje pusėje ir ant nesumedėjusių ūglių telkiasi amarų kolonijos. Apnikti ūgliai gausiai užteršiami saldžiomis, lipniomis amarų išmatomis, kurias labai mėgsta skruzdėlės.  Gan dažnai skruzdėlės su amarais gyvena simbiozėje, padėdamos jiems plisti ir saugodamos nuo grobuoniškų vabzdžių.

2.3.2 pav Vyšninio gleivėtojo pjūklelio: a – stipriai apnikta šaka; b – lervos ant lapų; c – suaugėlis;

2.3.3 pav Vyšninės musės: a – suaugėlis; b – pakenkimo vietoje vaisiaus odelėje matoma tamsi dėmelė; c – užaugusi musės lerva lenda iš vaisiaus;

Slyvinio miltamario suaugę individai būna 2,5 - 3 mm ilgio, kiaušiniški, melsvai žalsvos spalvos su pilkšvai balta miltiška vaškine apnaša. Akys rusvai rausvos, antenos pusės kūno ilgio, sifonai trumpi, rusvos spalvos, uodegėlė ilgesnė už sifonus, konusiška. Kiaušiniai juodi, blizgantys. Lervos panašios į suaugėlius, tik mažesnės ir besparnės. Kiaušiniai žiemoja ant slyvų šakučių prie lapų pumpurų, žievės atplaišėlėse. Pavasarį, išsiritusios iš kiaušinių, lervos iš pradžių siurbia brinkstančių pumpurų sultis, vėliau pereina ant jaunų lapų (amarų kolonijos laikosi apatinėje lapo pusėje) ir iki rudens vystosi partenogeneziškai iš neapvaisintų kiaušinių. Vasaros viduryje dalis miltamarių populiacijos migruoja ant nendrių. Rudenį atsiranda dvilytė generacija. Patelės poruojasi ir deda apvaisintus kiaušinius, kurie žiemoja. Per vegetaciją išsivysto 10 generacijų. Paplitęs visame pasaulyje. Lietuvoje slyvinis miltamaris dažnas ir pavojingas slyvų kenkėjas. Be slyvų šie amarai kenkia ir kitiems kaulavaisiams: abrikosams, persikams, migdolams. Pakenkti lapai deformuojasi, susisuka, vysta, būna padengti lipniomis saldžiomis ir miltiškomis vaškinėmis amarų išskyromis.

Vienas iš žalingiausių slyvų, persikų, abrikosų kenkėjų yra slyvinis vaisėdis. Drugio išskleistų sparnų plotis yra 14-16 mm, kūnas pilkšvai rusvas, priekinių sparnų galuose yra šviesiai pilkšva, išmarginta tamsių taškelių eilutėmis dėmė. Priekinis sparno kraštas išmargintas tamsiomis ir šviesiomis skersinėmis juostelėmis. Kiaušiniai pieno baltumo, disko formos, vikšrai rausvi, su tamsiai ruda krūtine ir galva, apaugę plonais retais plaukeliais, užauga iki 14 mm ilgio. Lėliukės iki 12 mm ilgio rausvai rudos, šilkiniuose kokonuose.

  • Žemės ūkis Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 29 puslapiai (4591 žodis)
  • Kolegija
  • Žemės ūkio referatai
  • Microsoft Word 1766 KB
  • Vaismedžių ligos
    10 - 4 balsai (-ų)
Vaismedžių ligos. (2016 m. Kovo 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/vaismedziu-ligos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 10:37