Vaistų gamyba


Vaistai referatas su skaidrėmis. Vaistai referatas. Tinktūros gamyba. Receptūra ir gamybos technologijos aprašymas. Referatas vaistai. Ziedu keitimas referatas. Mikrobiologijos laboratoriniai darbai etilo gamyba. Augaliniai vaistai diplominis. Vaistu gamybos verslo planas. Vaiku vaistu gamyba ivadas.

Medicinos referatas. Vaistų gamyba. Įvadas. Galeniniai preparatai. Tinktūros. Ekstraktai. Vandenys. Sirupai. Muilai. Neogaleniniai preparatai. Skystosios vaistų formos. Tirpalai. Užpilai ir nuoviros. Emulsijos. Gleivės. Kietosios vaistų formos. Milteliai. Tabletės, piliulės, dražetės. Minkštosios vaistų formos. Tepalai. Pastos, linimentai. Literatūra.


Dabartiniu metu įvairios kilmės vaistingosios medžiagos (augalinės, gyvulinės, sintetinės ), kad būtų patogiau jas priimti, prieš vartojimą vienokiu ar kitokiu būdu parjau senovės graikijos ir romos gydytojai pradėjo tobulinti vaistų gamybą. Garsus romos mokslininkas gydytojas klaudijus galenas (130-200 m. E. ) pradėjo gaminti ištraukas iš vaistingųjų augalų, iš dalies atskirdamas veikliąsias augalo sudėtines dalis nuo neturinčių gydomosios reikšmės medžiagų. Jo garbei tokio pobūdžio ir kai kurie kiti preparatai vadinami galeniniais (galenica).

Pirmąjį receptūros vadovėlį parašė graikų gydytojas skribonijus largus (skribonius largus). Viduramžiais arabų mokslininkai davė nemažai žinių apie vaistų paruošimą ir išrašymą.

Europoje pirmieji receptūros vadovėliai pasirodė xi - xii a. Šių dienų receptūra, kuri remiasi naujausiais medicinos ir farmacijos mokslų pasiekimais, žymiai skiriasi nuo praėjusių šimtmečių receptūros.

Vaistinės medžiagos gaunamos iš vaistinių augalų, gyvulių organų bei audinių, gamtinių mineralinių produktų, be to sintetinamos iš paprastesnių cheminių medžiagų.

Pašalinus iš augalinės ar gyvulinės kilmės vaistingųjų žaliavų balastines medžiagas, gaunami galeniniai preparatai. Dar grynesni yra neogaleniniai preparatai.

Iš augalinės ar gyvulinės kilmės vaistingųjų žaliavų yra išskiriamos veikliosios dalys (substancijos) nuo kurių priklauso šių žaliavų gydomosios savybės. Svarbiausi jų yra: alkaloidai, gliukozidai, vitaminai, tanidai, eteriniai aliejai, antibiotikai, įvairios organinės rūgštys ir kiti. Kartais šias medžiagas lengviau ir patogiau susintetinti, negu išskirti iš natūralių gamtinių produktų. Susintetinamos gali būti ir tokios vaistingosios medžiagos, kurių gagaleniniai preparatai gaminami daugiausiai iš augalinės kilmės ir rečiau iš gyvulinės kilmės vaistingųjų žaliavų. Anksčiau galeniniai pretinktūros yra skaidrūs, spalvoti skysčiai, gaunami išekstrahuojant iš augalinės ar gyvulinės vaistingosios žaliavos veikliąsias medžiagas spiritu, eteriu, vandeniu arba jų mišiniais. Vaistingoji žaliava, dažniausiai vaistingųjų augalų lapai, žiedai, šaknys, žievė ir kt. (1 svorio dalis) iš kurios gaminamos tinktūros, atitinkamai susmulkinama, pasveriama, užpilama vienu iš minėtų skysčių arba jų mišiniu (5 tūrio dalys)ir paliekama kambario temperatūroje paroms. Skystis difunduos į žaliavos daleles ir tirpins juose esančias įvairias, tuo pačiu ir veikliąsias medžiagas.

  • Medicina Referatai
  • 2010 m.
  • 6 puslapiai (1672 žodžiai)
  • Medicinos referatai
  • Microsoft Word 9 KB
  • Vaistų gamyba
    8 - 1 balsai (-ų)
Vaistų gamyba. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/vaistu-gamyba.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 02:28