Vaizdinė leksika


Leksika referatas. Kovo - 11 vaizdine.

Kalbos kultūros esė. Vaizdinė leksika. Yra žodžių, labiau aktyvinančių mūsų vaizduotę, negu jausmus. Jeigu kas pasakys eina, važiuoja, stovi, guli, mūsų vaizdiniai dar nebus itin ryškūs. Kas kita, jeigu bus pasakyta: kūprina, darda, stūkso, drybso. Šie pastarieji veiksmažodžiai kelia labai gyvus atliekamų veiksmų vaizdus: mums nereikia klausti, kaip žmogus eina, važiuoja, jeigu pasakyta, kad jis kūprina arba darda. Tie veiksmažodžiai prieš mūsų akis kelia vaizdus, tarsi jie būtų drobėje nutapyti.


Yra žodžių, labiau aktyvinančių mūsų vaizduotę, negu jausmus.

žodžius, itin aktyvinančius vaizduotę ir keliančius joje gyvus vaizdinius, vadiname vaizdine leksika.

Nuo emocinės leksikos ji skiriasi tuo, kad čia žodžio reikšmės užribyje vyrauja vaizduojamasis — gamtos garso ar judesio mėgdžiojamasis — elementas, ne jausmo žadinamasis.

Labai daug vaizdingų yra veiksmažodžių. Antai eiti šalia kūprinti dar turi styrinti, dilbyti, gūrinti, kėblinti, sklepentuoti, brūškinti, krypšlinti, šlitiniuoti ir kitus vaizdinius atitikmenis; verkti — žliumbti, zaukti, zurnyti, sriūbauti, knėkšti, knerkti, cirpti, rudulti. O paskui jį, toli atsilikusį, kicena sartoji, tempdama plokštutį vežimėlį, ant kurio kėkso susitraukęs šyra daug vaizdingų kitų kalbos dalių, pavyzdžiui, daiktavardžių: drimbaila, dribšas, kriokla, gerkliūgas, lakatužė: eik tu, drimbaila, — tokia didelė, o nesigėdi šokinėti su vaikais! Ko čia drybsai kaip dribšas!  pasakoja, kad kitą kartą, esą, girdėję krioklą širvės miške.

Vaizdinė leksika. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/vaizdine-leksika.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 05:03