Vaizdinių projekcijų naudojimas teatre siekiant praplėsti žiūrovo suvokimo ribas


Teatro esė. Pukelytė I. Teatro erdvė ir naujosios vaizdo medijos


Šiuo esė bus nagrinėjamas teatrinės/medijinės raiškos formų įtaka žiūrovo suvokimui spektaklio metu. Darbo tikslas : Nagrinėjant vaizdo projekcijų pritaikymo galimybes teatre, įvertinti vyraujančių vaizdo projekcijų raiškos ypatybes, jų įtaką spektaklio žiūrovo suvokimo formavimui. Darbo uždaviniai : Taikant tipologinės ir lyginamosios analizės metodus struktūruoti vaizdinių gausą, atsižvelgiant į stilistinių požymių ir prasmių skirtumus. Atskleisti vyraujančių vaizdo projekcijų įtaką spektaklio prasmių kūrimui, bei žiūrovo suvokimui. Temos aktualumas: Naujųjų medijų (šiuo tyrinėjamu atveju - vaizdinių projekcijų) pasitelkimas žiūrovo sąmoningumo manipuliacijai pastebimas jau kurį laiką. Tai vyksta nuolatos transliuojamų televizijos programų, laikraščių, bulvarinės spaudos, internetinių socialinių tinklų, bei reklamų pavidalu. Visa tai imama vis kruopščiau analizuoti, tad analizės, esė autorės nuomone, reikia ir dar vienos vaizduojamosios propogandos nuo senų laikų turinčios srities – teatro institucijai.

Šiandien jau būtų sunku paneigti, jog vaizdas, pakeitęs rašytinės informacijos kodavimo formatą, tapo vyraujančia komunikacijos forma. Net ir kasdienį bendravimą technologijų vystymasis pavertė fragmentiškesniu, spartesniu, mobilesniu. Panašius reikalavimus daugelis iš mūsų imame kelti ir meniniams kultūros reiškiniams. Drauge su kinematografinėmis išraiškos priemonėmis XIX amžiaus pabaigoje prasidėjęs realybės atvaizdų fiksavimo, reprodukavimo, montavimo (sugretinimo) išraiškos priemonės šiandien pasiekė masinės kultūros ir net teatro sferas, bei jose įsitvirtino. Psichologijos mokslas, komentuodamas vaizdinės informacijos specifiką, gan lakoniškai pabrėžia manipuliavimą įtaigos ir patrauklumo galiomis. Iš pasyvaus stebėtojo funkciją atlikusio žiūrovo imta reikalauti aktyvios sąmonės integracijos į scenoje vykstančius procesus.

Vaizdo projekcijos šiame darbe identifikuojamos kaip techninių vaizdo įrangos priemonių pagalba projektuojami (transliuojami) vaizdiniai, atsispindintys ant šviesos srautą reflektuojančių paviršių. Vaizdo projekcijų definicijos požymiai darbe taikomi ir televizorių monitorių transliuojamiems vaizdiniams.

Sąvokai „vizualumas“ (visual – regimasis, vaizdinis, vizualus) bei terminui „vizualiosios raiškos priemonės“ darbe priskiriami ne vizualieji spektaklio išraiškos elementai apskritai, o tik vaizdo projekcijose ir monitoriuose fiksuojami vaizdiniai. Tokių reginių vertės analizuojamos tiek verbalinę raišką sureikšminančiuose, logocentristinės dramos bruožus išlaikančiuose spektakliuose, tiek vizualiosios dramaturgijos ir postdraminio teatro specifika pasižyminčiose pastatymuose.

  • Teatras Esė
  • 2015 m.
  • 8 puslapiai (1779 žodžiai)
  • Teatro esė
  • Microsoft Word 13 KB
  • Vaizdinių projekcijų naudojimas teatre siekiant praplėsti žiūrovo suvokimo ribas
    10 - 5 balsai (-ų)
Vaizdinių projekcijų naudojimas teatre siekiant praplėsti žiūrovo suvokimo ribas. (2015 m. Kovo 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/vaizdiniu-projekciju-naudojimas-teatre-siekiant-praplesti-ziurovo-suvokimo-ribas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 03:24