Vaizdo plokščių parengimo metodologija


Technologijų kursinis darbas.

Įvadas. Analitinė dalis. Užduoties analizė. Vaizdo plokščių sandaros ir charakteristikų analizė. Vaizdo procesorių apžvalga. Naujausių vaizdo plokščių apžvalga. Vaizdo plokščių raidos per paskutiniuosius penkis metus analizė ir vystymosi tendencijos. Projektinė dalis. Kompiuterių vaizdo plokščių vertinimo kriterijų parinkimas. Kompiuterių vaizdo plokščių įvertinimas taikant lyginamuosius testus. Plokščių testavimo rezultatai ir jų aptarimas. Darbo rezultatai ir jų aptarimas. išvados ir rekomendacijos. Kursiniame darbe naudotų informacijos šaltinių sąrašas.


Darbo tikslas - Išanalizuoti vaizdo plokščių charakteristikas, žaidimų ir automatizuoto projektavimo darbo stočių vartotojų klasių poreikių ypatumus, parinkti tinkamas vaizdo plokštes kiekvienai vartotojų klasei, pateikti išvadas ir siūlymus.

Analitinėje dalyje apžvelgsiu pagrindinius informacijos šaltinius kuriuose vartotojai galėtų rasti naujausios informacijos apie grafines plokštes, tai yra apie naujausius produktus pasirodžiusius rinkoje, naujausias technologijas, palyginimus, testus, kainas, atsiliepimus ir kita. Taip pat šioje dalyje apžvelgsiu naujausius NVIDIA ir AMD vaizdo procesorius ir naujausias vaizdo plokštes. Taip pat pateiksiu informaciją apie vaizdo plokščių raidą per paskutiniuosius penkis metus, jos analizė ir vystymosi tendencijas.

Grafinėje šio projekto dalyje pateiksiu vaizdo plokštės ir grafinio procesoriaus sandaros schemas, vaizdo plokščių testavimo grafikus, darbo našumo/kainos santykio pasiskirstymo grafikus, vaizdo plokščių parinkimo tipiniams vartotojams plakatą.

AGP – ją aptarsiu tik trumpai, nes ji jau pasenusi sąsaja prieš maždaug penkerius metus  rinką užleidusi PCI Express x16 sąsajai. AGP magistralė buvo sukurta kaip aukšto našumo grafinė jungtis. Ši jungtis išvengė PCI magistralės silpnųjų vietų, ir turėjo tiesioginį ryšį su pagrindine atmintimi. Tai leido išvystyti didesnį grafinės sistemos bendrą našumą, nes AGP jungtis naudojo pagrindinę atmintį kaip savo, to pasekoje norint išgauti didesnį našumą nebereikėjo papildyti brangios grafinės atminties.

Daugelis mano jog didelis atminties kiekis lemia didžiausią vaizdo plokščių našumą, tačiau tie, kurie vadovaujasi prekybininkų įpiršta nuomone kad megabaitų kiekis lemia viską mažų mažiausiai klysta. Yra kiti, daug svarbesni parametrai. Pirmas svarbus parametras yra darbinės atminties tipas, tai yra atminties gamybos technologijos. Šių tipų būna: DDR2, DDR3, GDDR3, GDDR4, GDDR5, kuo naujesnis tipas, tuo geriau. Taip pat labai svarbūs ir GPU rodikliai, jo greitis, kuris matuojamas megahercais ( atliekamų vienetinių operacijų kiekis per sekundę ) Šiuolaikiniuose vaizdo procesoriuose dažnis vyrauja nuo 500 iki 900 MHz. Taip pat svarbu ir vaizdo plokštėje esančios magistralės plotis, jungiantis vaizdo procesorių ir vaizdo atmintinę matuojamas bitais ( bit ). Tai tarsi greitkelis, kuriame laksto informaciniai vienetai, kuo jis platesnis tuo mažesnis kamštis ir tuo greičiau dirba vaizdo plokštė. Bitų skaičius yra daug svarbesnis vaizdo plokštės galingumą nusakantis parametras, nei megabaitai. Žaidžiant  žaidimus ar dirbant su galingom vaizdo apdorojimo programomis rekomenduojamas minimalus 128 bitų kiekis.

AMD stengiasi neatsilikti nuo konkurento – 2011 m. gruodžio 15d. išleido Radeon™ HD 7970 vaizdo plokštę. Ši vaizdo plokštė pasižymi didesniu “shader” procesorių skaičiumi (1600 prieš 1536 pas NVIDIA 680 GTX)

Vaizdo plokščių raidos per paskutiniuosius penkis metus analizė ir vystymosi tendencijos

Tam, kad geriau parodyti kaip pasikeitė vaizdo plokščių sparta per penkis metus, sudariau lentelę, į kurią įtraukiau kiekvieno gamintojo galingiausias vaizdo plokštes. Konkuruodami, AMD ir NVIDIA išleidžia naujas vaizdo plokštes kas 8-10 mėn.

Automatizuoto projektavimo vartotojams ypač svarbu yra turėti gerą vaizdo kokybę, rezoliuciją, vaizdo apdorojimo spartą. Daugelis vertinamų charakteristikų atitinka ir žaidimų vartotojų charakteristikas: procesoriaus dažnis, atminties talpa, atminties dažnis, atminties magistralės plotis. Tačiau automatizuoto projektavimo vaizdo plokštėms yra du labai svarbūs parametrai: pikselių užpildymo sparta ir tekstūrų užpildymo sparta, nes jie dirba su labai daug resursų reikalaujančiomis programomis, tokiomis kaip judančių vaizdų redagavimo, filmų kūrimo, 3d projektavimo programomis. Tačiau yra ir tokių programų, kaip maketavimo programos, kurioms užtektų ir žaidimų vartotojų klasei skirtų vaizdo plokščių.

Vaizdo plokščių parengimo metodologija. (2017 m. Kovo 25 d.). http://www.mokslobaze.lt/vaizdo-ploksciu-parengimo-metodologija.html Peržiūrėta 2017 m. Gruodžio 12 d. 20:09