Vaizduotė


Eidetiniai vaizdai. Vaizduotes rusys. Dėmesys ir vaizduotė. Vaizduotes vaizdai. Vaizduotė rūšys. Vaizduote ugdymo procese. Vaizduotės praktiniai praktiniai pratimai. Psichologija vaizduote. Vaizduotė psichologijoje. Referatas vaizduotė.

Psichologijos referatas. Kas yra vaizduotė? Ar visi gali naudoti vaizduotę? Apie kūno padėtį, atliekant vaizduotės pratimus. Vaizdinių “savireguliavimas”. Vaizduotė ir realybė. Kai kurios pastabos ir mintys apie vaizduotės panaudojimą ugdymo procese. Užduotys bei klausymai apmąstyti ir aptarti. Vaizduotės panaudojimas ugdymo procese pavyzdys (taikant dailėje). Trumpai apie kelionės naudą. Vaikų vaizduotė. Įsivaizduojami draugai – kas tai? Įsivaizduojamas draugas – stiprybės šaltinis? Padeda išreikšti emocijas. Nebūkite skeptiškai nusiteikę. Kada reikia susirūpinti? Vaizdai, kurie mums vadovauja. Eidetiniai vaizdiniai. Haliucinacijos. Iliuzijos. Vaizduotė. Vaizduotės rūšys. Vaizduotės turinio skirtumai. Santrauka. Literatūra. Išvada.


Vaizduotė yra viena iš mąstymo formų. Vaizdinis mąstymas yra labai tampriai susijęs su suvokimu, nes jai padeda toji pati smegenų dalis, tačiau suvokimas yra pirminis: vaizduotė – antrinis procesas.

žodis fantazija kilęs iš graikiško phantasia, kurį galima versti kaip atrodymą . Šis žodisvaizduotė įgalina visybiškai išgyventi situaciją ir susitikimą su žmogumi. Tai reiškia, kad, viena vertus, galime intelektualiai stebėti situaciją ir kas joje vyksta, kita vertus, išgyventi tuo metu mumyse kylančius jausmus. Taigi.

Sąmoningai ir tikslingai organizuota atradimų kelionė , į kurią leidžiamės vaizduotėje, paaštrina pojūčius. Mes galime labiau sutelkti dėmesį, taip pat labiau džiaugtis padedami vaizduotės, visybiškai išgyvename situaciją ir save toje situacijoje. Vaizduotėje galima pažvelgti į save iš įvairių pusių ir patirti, kaip mes ten ir tada jaučiamės.

Vaizduotėje patiriamų išgyvenimų visybiškumas reiškia, jog tai, su kuo susiduriame vaizduotėje, reiškia mus (mūsų kūno reakcijas, jausmus, mintis) beveik taip pat kaip tikrovėje. toks pat poveikis reiškia, kad mūsų reakcijos gali būti kiek silpnesnės ar stipresnės negu rejei mes vaizduotėje išsipasakojame kitam žmogui, tai mums turi beveik tokį pat poveikį, kokį turėtų konkreti ir reali situacija. Kasdieniniame gyvenime ne visada išdrįstų atsiverti kitiems žmonėms. Vaizduotė padeda atsiverti. Rezultatas būna beveik toks pat. Be to, toks pokalbis vaizduotėje gali padėti pasirengti realiam susitikimui.

šitaip galima išsiaiškinti, kaip mes reaguosime į situaciją, kurioje teks atsidurti ateityje. Jei esame nepatenkinti vaizduotės reakcijomis , galima kitaip pasiruošti tai situacijai. Šie dalykai gerai žinomi sparte (psichologiniame pasirengime): spartininkas įsivaizduoja varžybų situaciją pačiu įmanomu būdu. Praktiniame profesiniame parengime, pvz. : mokant būsimus mokytojus ar medicinos seseris, remiantis tuo pačiu principu, vaizduotėje pasiruošiama praktiniams uždaviniams, ir šitaip žmonės susipažįsta su savo reakcijomis į įvairias darbo užduotis. Taigi žmonės susiduria su sau būdingomis reakcijomis ankščiau, negu realiai susitinka su mokiniais p atsakymas aiškus – taip. Ne visi išgyvena vaizdinius vienodai gyvai ir intensyviai, bet atrodo, kad visi gali vidiniu žvilgsniu matyti situacijas.

Vaizduotė. (2011 m. Birželio 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/vaizduote.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 02 d. 20:09