Vaižgantas Dėdes ir dėdienės


Dedes ir dedienes analize. Vaižgantas dėdės ir dėdienės analizė. Dėdės ir dėdienės aprašymas. Vaižgantas dėdės ir dėdienės santrauka. Dėdės ir dėdienės santrauka. Dedes ir dedienes knyga. Vaizgantas dedes ir dedienes aprasymas. Dedes ir dedienes problemos. Dedes ir dedienes interpretacija. Vaizgantas dedes ir dedienes interpretacija.

Lietuvių analizė. Vaižgantas yra tarsi lietuvių kultūros šviesos simbolis. Jis turėjo didelę įsigyvenimo į gamtą galią, stiprią vaizduotę. Žmogaus istoriją jis matė susiliejusią su gamta. Vaižgantas yra didžiausias mūsų tautininkas. Jis galėjo gyventi tik lietuvoje ir lietuvai. Savo tautai jis dirbo ką galėjo ir kaip galėjo. Vaižganto tautiškumas natūralus, prigimtas. Jis įsitikinęs, jog žmogus su tauta yra surištas tvirčiausiais ryšiais. Rašytojas platino uždraustą lietuvišką spaudą, leido, redagavo laikraščius, rūpinosi telkti bendram darbui ir kunigus, ir pasauliečius. Brolybė jam buvo didžiausias įsipareigojimas: visaip būna su tais lietuviais, bet jie vis tiek broliai - tokia vaižgantiškoji nuostata.


Rašytojas visada gynė asmenybės laisvę. Savo tėvuose jis dar matė vergiškumą, nuolankumą, o pats galvojo kitaip. Ir kunigystei, kurią pasirinko laisvai apsispręsdamas, tumas buvo ištikimas. Daug ką mylėjo, buvo žmogus iš meilės, mylintis. Buvo labai gyvo temperamento, staigus, kartais pasikarščiuojantis, bet ir atvirai galįs pripažinti suklydęs. Jį traukė šviesios gyvenimo pusės, žmonių charakterio ir buities deimančiukai.

Vaižgantas Dėdes ir dėdienės. (2011 m. Rugpjūčio 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/vaizgantas-dedes-ir-dedienes.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 04:31