Vakarų Lietuvos parkai


Geografijos referatas. Įvadas. Vakarų lietuvos nacionaliniai parkai. Aukštaitijos nacionalinis parkas. Žemaitijos nacionalinis parkas. Dzūkijos nacionalinis parkas. Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Trakų istorinis nacionalinis parkas. Vakarų lietuvos regioniniai parkai. Dubysos regioninis parkas. Kurtuvėnų regioninis parkas. Pagramančio regioninis parkas. Salantų regioninis parkas. Nemuno deltos regioninis parkas. Pajūrio regioninis parkas. Panemunių regioninis parkas. Rambyno regioninis parkas. Tytuvėnų regioninis parkas. Varnių regioninis parkas. Ventos regioninis parkas. Literatūros sąrašas.


Kone visa parko teritorija apauginta miškais. Vyrauja kerpiniai ir brukniniai pušynai. Parko teritorijoje randama apie 750 rūšių aukštesniųjų augalų, beveik 300 rūšių grybų, 40 žinduolių, daugiau kaip 150 paukščių, beveik 40 rūšių žuvų. Parke aptikta daugiau kaip 150 rūšių augalų, gyvūnų ir grybų, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą.

Nacionaliniame parke įsteigti 3 rezervatai ir 28 įvairios paskirties draustiniai, užimantys beveik pusę viso parko ploto.

Prie Skroblaus upelio daug senų drėvėtų medžių, todėl čia aptinkami ir reti paukščiai – žalvarniai, kukučiai, uldukai. Dzūkijos nacionaliniame parke taip pat įvairių įprastų gyvūnų taip pat galima išvystivėlvuosius šikšnosparnius, ūdras, raudonpilves kūmutes.

Parke gausu vertingų gamtinių buveinių: tarpinių pelkių ir liūnų, šarmingų žemapelkių, nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotū pelkių, pelkėtų lapuočių, karbonatinių smėlynų pievų.

Kuršių nerijos pasididžiavimas – didžiosios kopos. Jos sudaro nerijos gamtovaizdžio siluetą. Kuršių nerijos kopos vienos aukščiausių pajūrio kopų Europoje. Daugelio kopų viršūnės siekia 60 m. Aukštį.

Sausuma užima mažiau kaip pusę parko teritorijos ploto, didesniąją dalį – Baltijos jūra ir Kuršių marios. Apie 70 proc. Sausumos užima miškai, o ketvirtadalį – smėlynai. Prie Juodkrantės, Nidos yra senųjų išlakių šimtamečių pušynų.

Kuršių nerijoje auga specifinių rūšių augalai, prisitaikę prie jūros, staigių oro permainų, nederlingų, greitai įkaistančių smėlių ir druskingo vandens. Čia randama beveik 1000 rūšių augalų, iš kurių maždaug 20 įrašyta į raudonąją knygą. Tai pajūrinės zundos, muilinės gubojos, smiltyninės rugiaveidės, pajūrinės stoklės, tyrulinės erikos, trispalviai astrai ir daugelis kitų. Aptinkama beveik 40 rūšių žinduolių, o ypač didelė paukščių įvairovė.

Nacionaliniame parke peri didieji baubliai, urvinės antys, rudieji ir juodieji pesliai, jūriniai ereliai, uldukai ir kt. Žiemą neužšalusioje jūroje susirenka didžiuliai vandens paukščių būriai. Vandens paukščių sankaupose gausios nuodėgulės, kiek mažiau būna ledinių ančių, rudakaklių ir juodakaklių narų, didžiųjų ir mažųjų dančiasnapių ir kitų vandens paukščių.

Beveik ištisai neriją dengiantys pušynai, savita augalija bei švelnus klimatas sukuria palankias sąlygas gyventi specifinių rūšių vabzdžiams. Iš retųjų rūšių reikia paminėti kopines smiltvapsves, pajūrines laibavapves, pajūrinius šoklius, pajūrines kukulijas, pajūrines kerpytes ir kt.

Kuršių nerijoje yra unikalių gamtinių buveinių. Juodkrantėje aptinkama vakarų taigos miškų, medžiais apaugusių pajūrio kopų. Kopų varnauogynai, pajūrio smėlynų tyruliai, pilkosis baltosios ir užuomazginės pustomosios kopos aptinkamos ir ties Nida.

Trakų nacionalinis parkas įsteigtas siekiant išsaugoti Lietuvos istorinio valstybingumo centro kultūrinius kompleksus su jų autentiška gamtine aplinka. Parkas įsteigtas 1991 m., plotas 8200 ha.

Įvairus ir retųjų augalų pasaulis. Dubysos šlaituose ir pievose auga mažosios bei šalmuotosios gegužraibė, baltijinės gegūnės, melsvieji gencijonai, raktažolės pelenėlės, miškuose – totorinės maludės, statieji atgiriai, paprastieji kardeliai ir Lietuvoje itin retos trilapės blingos. Dubysos regioninis parkas – viena iš keleto šiuo metu žinomų trilapės blingos augaviečių mūsų šalyje.

Kurtuvėnų regioninis parkas plyti Vento sir Dubysos takoskyroje. Kurtuvėnų apylinkių reljefui būdingi dideli aukščių skirtumai. Juos lemia giliai įrėžti Dubysos ir jos intakų slėniai, termokarstinių ežerėlių duburiai ir aukštai iškilusios moreninės kalvos. Neretos gilios, plačios, medžiais apaugusios raguvos, griovos. Vietovės puošmena ir vienas pagrindinių akcentų – Dubysos senslėnis. Miįkai, kuriais apaugusios moreninės aukštumos, susilpnina didelio kalvotumo, reljefo skirtumų įspūdį.

  • Geografija Referatai
  • 2014 m.
  • 16 puslapių (4168 žodžiai)
  • Kolegija
  • Geografijos referatai
  • Microsoft Word 44 KB
  • Vakarų Lietuvos parkai
    10 - 3 balsai (-ų)
Vakarų Lietuvos parkai. (2014 m. Kovo 24 d.). http://www.mokslobaze.lt/vakaru-lietuvos-parkai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 04:36