Valakų reforma referatas


Istorijos referatas. Emilija Žikaitė. Pirmoji žemės reforma. valakų reforma. Valakų reformos priežastys ir tikslai. Tikslai kuriuos numatė valakų reforma. Reformos esmė. Reformos rezultatai. Valakų reformos vykdymo eiga. Kupetinis kaimas gatvinis kaimas. Edvardas gudavičius apie valakų reformos pasekmes. Edvardas Gudavičius , Lietuvos istorija. Nuo seniausių laikų iki 1569m. Juozas jurginis apie valstiečių asmeninę priklausomybę nuo bajorų. Juozas Jurginis , Lietuvos valstiečių istorija nuo seniausių laikų iki baudžiavos panaikinimo , Vilnius. Teigiami ir neigiami valakų reformos padariniai. Naudota literatūra.


Valstiečiai paėmę valaką žemės mokėjo mokestį ir ėjo lažą. Buvo įrašyti į dvaro inventorių ir niekur negalėjo išsikelti.

Reforma keitė kaimų struktūrą, bei buvo viena iš miesto augimo priežasčių. Kaimuose kupetinius kaimus keitė gatviniai kaimai.

Dauguma kaimo žmonių bėgdami nuo baudžiavos kraustėsi į miestą dėl padidėjusio žmonių skaičiaus mieste teko pertvarkyti ir miestų struktūras. Miestiečiai žemės savininkams mokėjo činšą, už prekybos ir propinacijos (gėrimų gamybos) mokestį. Reforma skatino žemės ūkio našumą ir miestų prekybos galimybes, miestai pradėti pertvarkyti pagal stačiakampį planą. Aplink taisyklingas aikštes telkėsi visuomeninis ir ūkinis miestų gyvenimas – daugelyje miestų aikščių stovėjo rotušės, svarbiausios parduotuvės, amatininkų dirbtuvės, smuklės.

E.Gudavičius savo knygoje kalbėdamas apie valakų reformos pasekmes teigia, kad Valakų reformą pastūmėjo Lietuva link europėjimo ir žemės ūkio vystymosi. Autorius baudžiavą įvardiją kaip gyvenimo normą, kalba apie žmones, kurie paliko savo ūkius, bėgo ieškoti geresnio gyvenimo, bet labai retai jį surasdavo, nes niekur tuo metu nebuvo lengviau. Bet nepaisant visų blogybių autoriui labai svarbu, kad ši reforma suvienodino Lietuvos žemėtvarką ir žemėnaudą su kitų šalių žemėtvarka.

Dvarininkas, parduodamas, dovanodamas arba įkeisdamas žemę, gana dažnai perduodavo savo teises ir į toje žemėje gyvenančius valstiečius. Jau 1595 m. Šaukoto dvarininkas, įkeisdamas Tendžiogalos valsčiuje gyvenančius savo valstiečius kitam dvarininkui už paskolintus pinigus, įkeitimo akte rašė: „Gali juos turėti, kokias nori pajamas sau iš jų išgalvoti ir imti, juos valdyti ir teisti, teisingumą tarp jų savo valia daryti, o už nusikaltimus kokia panorėsi bausme bausti ir, jei bus reikalinga, pakarti". [...] Tai įprastinė žmonių įkeitimo formulė, nesukelianti abejojimų, kad žemvaldys savo tėvoninį valdinį gali nužudyti. Trečiuoju Lietuvos Statutu už tyčinį beprasmį žmogaus nužudymą šlėktai skiriama ne tik išpirka, bet ir mirties bausmė. Tačiau žemės savininkas savo valdinio nužudymą visada galėjo pateisinti savuoju teismu. Jo sprendimas buvo neskundžiamas. Tik norėdamas laisvąjį (išeivį) žmogų nubausti suluošinimu ar mirtimi, turėjo kreiptis į teismą. Tai sudarė dvarininkams nepatogumų, todėl jie stengėsi išsikėlimo teisę paneigti.

  • Istorija Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 9 puslapiai (1579 žodžiai)
  • Universitetas
  • Istorijos referatai
  • Microsoft Word 146 KB
  • Valakų reforma referatas
    9 - 8 balsai (-ų)
Valakų reforma referatas. (2015 m. Rugsėjo 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/valaku-reforma-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 13:46