Valančius referatas


Motiejus valancius skaidrės. Referatas apie valanciu. Zavadskio spaustuvės kantičkos.

Lietuvių referatas. Motiejus Valančius ketvirtas vaikas Mykolo ir Onos Valančių šeimoje. Gimė jis 1801 m. vasario 27 d. Nasrėnų k., Salantų parapijoje, Telšių paviete. XIX a. pradžioje Valančių šeima iš Nasrėnų persikėlė gyventi į Klausgalvių-Medsėdžių kaimą. Valančius mokėsi Žemaičių Kalvarijos domininkonų gimnazijoje (1816-1821 m.), vėliau (1822-1824) - Varnių, o 1824-1828 m. - Vilniaus dvasinėje seminarijoje.


Motiejus valančius yra dominuojanti xix a. Vidurio Lietuvos istorijos figūra. Jis buvo žemaičių vyskupas, švietėjas, rašytojas, blaivybės sąjūdžio organizatorius ir Lietuvių grožinės prozos pradininkas.

Gimė jis 1801 m. Vasario 27 d. Nasrėnų k. , salantų parapijoje, telšių paviete. Xix a. M. Valančius mokėsi žemaičių kalvarijos domininkonų gimnazijoje (1816-1821 m. - vilniaus dvasinėje seminarijoje.

1828 m. Rugsėjo d. Vilniaus katedroje buvo įšventintas į kunigus ir tampa mozyriaus (dabar baltarusija, gomelio sritis) apygardos mokyklos kapelionu, išdirba čia šešetą metų. Iš to laiko yra jo ankstyviausi tekstai - lenkiškų pamokslų ir kitų užrašų du sąsiuviniai.

1840 m. Valančius pakviečiamas dėstyti vilniaus dvasinėje akademijoje, kuri buvo įsteigta uždarius universitetą. 1842 m. Akademija perkeliama į peterburgą, arčiau valdžios akių. Čia jis randa beišsisklaidantį Lietuvių šviesuolių būrelį, artimai bičiuliaujasi su s. Daukantu. 1845m. , grįžęs į žemaitiją, tampa varnių kunigų seminarijos rektoriumi. 1850-1864 m. Vadovavo žemaičių vyskupijai. Iš karto jis ima veikti kaip energingas bažnyčios gyvenimo tvarkytojas ir organizatorius. Kartu jis – blaivybės sąjūdžio iniciatorius ir organizatorius, liaudies švietėjas. Varniai tampa Lietuvių kultūros centru, kur suplaukia projektai, rankraščiai, iniciatyvos. Valančius pats sukuria ar parūpina daug religinės literatūros: maldaknygių, poterių, kantičkų. 1847 m. Jis užbaigė rašyti ,,žemaičių vyskupystę ir rankraštį pasiuntė į vilnių, adomo zavadskio spaustuvę. Tuo pat metu jis pradėjo rengti Lietuviškus pamokslus kunigams. Per pirmuosius 12 savo vyskupavimo metų m. Valančius įšventino 333 kunigus. M. Valančiaus vyskupavimo laikotarpiu žemaitijos parapijinėse mokyklose vaikai buvo mokomi tiek Lietuvių, tiek ir lenkų kalba. Tai daryta tam, kad gabesnieji galėtų mokslo siekti toliau. Bėda tik ta, kad m. Valančius nepasirūpino, jog tose mokyklose pirmumo teisė būtų suteikta Lietuvių kalbai. To nebuvo ir daug kur parapijose tos mokyklėlės buvo sulenkintos.

Po 1863 m. Sukilimo rusų valdžios nurodymu m. Valančiaus ilgus metus kurta švietimo sistema buvo sugriauta. Vietoje valančinių parapijinių buvo pradėtos steigti rusiškos valdžios mokyklos. M. Valančius ragino į jas neleisti - ,,geriau jau mokykite patys, namie . Taip prasidėjo daraktorių gadynė, ,,vargo mokykla , kai vaikus tėvai mokydavo namuose.

Daug dėmesio tuo laiku m. Valančius skyrė blaivybės reikalams Lietuvoje.

Valančius referatas. (2011 m. Rugpjūčio 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/valancius-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 22:17