Valdymo apskaita (3)


Finansų kursinis darbas. Įvadas. Užduotis. Teorinė dalis. Valdymo apskaitos esmė. Išlaidų samprata ir klasifikavimas. Gamybos ir laikotarpio išlaidos. Kintamos ir pastovios išlaidos. Netiesioginių išlaidų paskirstymo metodika. Produkcijos savikaina ir jos reikšmė. Produkcijos savikainos kalkuliavimo metodai. Praktinė dalis. Išvados. Literatūros sąrašas.


Darbo tikslas: Pagal pateiktus duomenis paskirstyti įmonės išlaidas, apskaičiuoti pajamas, įvertinti finansinį rezultatą bei pateikti išvadas ir pasiūlymus dėl atskirų gaminių rentabilumo bei gamybos strategijos.

Darbo uždaviniai:

Sudaryti gaminių savikainos kalkuliacijas.

Atlikti duonos - pyrago gaminių savikainos apskaičiavimą, naudojant pilnąją (absorbcinę) išlaidų kalkuliavimo sistemą.

Užpildyti įmonės pelno (nuostolių) ataskaitą.

Parašyti išvadas ir pasiūlymus dėl gaminių rentabilumo bei gamybos strategijos.

Visas netiesiogines išlaidas galima skirstyti į šias grupes:

Labai svarbu kuo tiksliau netiesiogines išlaidas suskirstyti į kintamas ir pastovias. Šis skirstymas svarbus taikant dalinį produkcijos savikainos kalkuliavimo metodą.

Produkcijos savikaina glaudžiai susijusi su visa įmonės finansine veikla ir ją apibūdinančiais rodikliais – gamybos programos, darbo išteklių, turto naudojimo, materialinio aprūpinimo, pelno ir pelningumo bei kitais ekonominiais rodikliais, todėl produkcijos savikainai turi įtakos kiekvienas įmonės ūkinės veiklos pakitimas. Produkcijos savikainos mažinimas yra pagrindinis pelno didinimo šaltinis, svarbi sąlyga taupumui. Jos mažinimas yra objektyvi ūkio plėtros būtinybė. Sumažinti produkcijos savikainą galima mechanizuojant ir automatizuojant gamybą, tobulinant technologinius procesus, gerinant darbo organizavimą, tobulinant įmonių organizacinę struktūrą, keliant darbuotojų kvalifikaciją, racionaliai naudojant materialinius, darbo ir finansinius išteklius, nuolat tobulinant pažangius ūkininkavimo metodus.

Produkcijos savikainos valdymo sistemą sudaro šie elementai:

Gamybos išlaidų apskaita ir produkcijos savikainos kalkuliavimas, kaip savarankiški valdymo apskaitos etapai, yra tarpusavyje susiję ir vienas kitą lemia: produkcijos savikaina apskaičiuojama remiantis gamybos išlaidų apskaitos duomenimis, o kalkuliavimas savo ruožtu daro tiesioginę įtaką gamybos išlaidų apskaitai. Produkcijos savikainą galima traktuoti kaip gamybos išlaidų apskaitos tęsinį.

Produkcijos savikainos kalkuliavimo metodas – tai būdas arba būdų visuma kalkuliavimo objekto savikainai apskaičiuoti. Produkcijos savikainos kalkuliavimo metodai turi būti nagrinėjami sąryšyje su išlaidų apskaitos metodais.

Išlaidų klasifikavimui naudojamos dvi išlaidų kalkuliavimo sistemos:

Apskaičiuojant savikainą esant ribinei išlaidų kalkuliavimo sistemai, kintamos pridėtinės išlaidos įskaitomos į produkcijos savikainą, o pastovios pridėtinės išlaidos nukeliamos į pelno (nuostolių) ataskaitą. Į produkcijos savikainą įskaitomos visos tiesioginės (medžiagų ir darbo) išlaidos ir tik dalis pridėtinių (kintamos) išlaidų.

Abi produkcijos savikainos kalkuliavimo sistemos sutampa tuo požiūriu, kad negamybinės išlaidos apskaičiuojamos kaip laikotarpio išlaidos. Pagrindinis šių sistemų skirtumas tas, kad esant ribinei savikainos kalkuliavimo sistemai, pastovios gamybos pridėtinės išlaidos laikomos laikotarpio išlaidomis, o esant absorbcinei savikainos kalkuliavimo sistemai, pastovios gamybos pridėtinės išlaidos įskaitomos į produkcijos savikainą.

Įmonė siekdama susisteminti visas patiriamas išlaidas, gali jas sugrupuoti (sustambinti) vadovaujantis mokestine apskaita. Vadovaujantis pelno (nuostolių) ataskaita galime išskirti 4 pagrindinius straipsnius:

Per 20XX m. sausio mėnesį įmonėje „X“ patirta papildomai išlaidų, (GPI - gamybos pridėtinės išlaidos, VS -veiklos sąnaudos):

gamyboje sunaudota elektros už 18420 Eur (GPI);

sumokėta už administracinių patalpų šildymą 579 Eur (VS);

sumokėta už gamybos darbuotojų spec. rūbų skalbimą 272 Eur (GPI);

priskaičiuotas gamybos įrengimų nusidėvėjimas 5792 Eur (GPI);

priskaičiuotas atlyginimas administracijos darbuotojams 3591 Eur + 31% = 4705 Eur (VS);

sumokėta už reklamą 319 Eur (VS);

sumokėta už gamybos įrengimų remontą 956 Eur (GPI);

sumokėta už auditą 1448 Eur (VS).

Kad galėtume apskaičiuoti žaliavų vertę tonai produkcijos pagaminti reikia turėti receptūrą ir išeigą, kuri parodo, kiek produkcijos galima pagaminti iš tam tikro kiekio žaliavų.

377,96 + 82,79 + 282,54 + 72,87 = 816,16 / 1000 * 0,8 = 0,65 Eur

473,96 + 123,93 + 282,54 + 72,87= 953,3 / 1000 * 0,5 = 0,48 Eur

395,14 + 123,93 + 282,54 + 72,87 = 874.48 / 1000 * 0,45 = 0,39 Eur

Valdymo apskaita (3). (2015 m. Gruodžio 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/valdymo-apskaita-3.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 12:59