Valdymo apskaita konspektas (2)


Apskaitos konspektas.

Įvadas. Finansinės ir valdymo apskaitos palyginimas. Valdymo sistema ir jos kūrimas. Planavimas viena iš valdymo sistemos funkcijų. Valdymo apskaitos vidaus tvarka. Reikalavimai valdymo apskaitos informacijai. Atsakomybės centrai. Atsakomybės centrų klasifikavimas. Kaštų klasifikavimas. Tiesioginės išlaidos. Netiesioginės išlaidos ir jų paskirstymas. Netiesioginių išlaidų skirstymo bazė. Pastovios išlaidos. Savikainų rūšys. Procesinis savikainos skaičiavimo metodas. Normatyvinis savikainos skaičiavimo metodas. Savikontrolės testai. Testas. Biudžetų sudarymo etapai. Nukrypimai nuo normų ir jų vertinimas. Investicinių projektų vertinimas.


Vidine apskaita ir jos reikalingumas įmonei: valdymo apskaitos samprata; valdymo apskaitos ataskaitų formos ir teikimo tvarka vidaus vartotojams.

Ekonominės informacijos kaupimas ir panaudojimas veiklos procesui  reguliuoti: kaštai, marža; tiesioginės išlaidos; netiesiogines išlaidos; kintamos ir pastovios išlaidos.

Informacijos panaudojimas ūkinei perspektyvai formuoti: biudžetų funkcijos; biudžetų rūšys; biudžetų sudarymo etapai; lankstūs biudžetai; nukrypimų nuo normų vertinimas, metinio biudžeto sudarymas.

Pirmajam modulio etape klausytojai turi būti supažindinami su reikalavimais valdymo apskaitos informacijai, jos rūšimis bei  gavimo būdais. Mokėti registruoti informaciją apie turto judėjimą  įmonės viduje.

Kur kas svarbesnis negu valdymo apskaitos pavadinimas yra jos apibrėžimo klausimas. Beveik visą dvidešimtmetį ( nuo 1961 iki 1980 m.) šiuo klausimu vyko didelės diskusijos.

Ekonominėje, ypač vadybos, literatūroje pateikiami įvairūs valdymo apskaitos apibrėžimai. Pažymėtini originalesni:

teikti informaciją įmonės vadovybei veiklai valdyti, operatyviniams valdymo sprendimams priimti

Įmonės savininkų paskirti priežiūros organai, administracija ir vadybininkai (menedžeriai) bei tarnautojai, kiek tai būtina jų tiesioginėms pareigoms atlikti. Kiek būtina ir prieinama – finansiniai bei ekonominiai ekspertai ir patarėjai. Išoriniams vartotojams menedžmento apskaitos duomenys paprastai neprieinami.

Neprivaloma vesti valdymo apskaitą ir rengti bei skelbti atitinkamą atskaitomybę. Vedimo metodiką varžo tik apskaitos optimalumo principas bei įmonės vadovų nurodymai.

Objektai dažnai tiriami nenuosekliai, bet pasirinktinai, nustatant tuo metu aktualiausius apskaitos objektus ir juos įkainuojant parankiausiomis kainomis.

Orientuota į praeitį , siekiant įvertinti pasiektus rezultatus. Retrospektyviniai duomenys tik specialiai juos apdorojus gali būti panaudoti perspektyviems sprendimams priimti.

Apdorojant retrospektyvią informaciją specialiais ekonominiais – matematiniais metodais rengiami alternatyvūs perspektyvinių sprendimų variantai  bei išrenkami geriausi iš jų. Veiklos perspektyviniai modeliai yra lygiaverčiai retrospektyviems valdymo apskaitos modeliams.

Įvairūs natūriniai, piniginiai, darbo, energijos bei sutartiniai, sąlyginiai ir santykiniai matai. 

Informacijos tikslumas yra svarbiausias finansinės apskaitos kokybės kriterijus. Tuo tikslu leidžiama naudoti įvairius turto ir veiklos rezultatų įvertinimo metodus.

        Valdymas - nenutrūkstamas procesas, vykdomas tam tikroje aplinkoje. Šio proceso metu renkama tiek aplinkos, tiek paties valdymo rezultatų informacija, ji sisteminama, pertvarkoma, vėliau jos pagrindu priimami nauji valdymo spendimai, nustatomi nauji uždaviniai.

        Valdymo paskirtis – suderinti, sutvarkyti, susieti įvairiais veiklos sritis, įvairių padalinių darbą ir garantuoti jų sąveiką bei darnumą. Norint tai pasiekti reikia nustatyti ir palaikyti reikalingus kiekybinius ir kokybinius skirtingo darbo ir veiklos pobūdžio ryšius, juos nuosekliai vykdyti laiko ir erdvės atžvilgiu, tiksliai skirtyti ir naudoti išteklius užsibrėžtam tikslui pasiekti. Vienas iš svarbiausių valdymo uždavinių yra pasiekti, kad veikla nesutriktų. Veiklos sutrikimas viename įmonės padalinių daro neigiamą įtaką kitų padalinių veiklai. Teisingas valdymas garantuoja kryptingą įmonės funkcionavimą.

surinkti informaciją apie valdomą objektą, ją reguliuoti, t.y. fiksuoti dokumentuose arba informacijos laikmenose;

informaciją apibendrinti, grupuoti, rūšiuoti ir siųsti jas padaliniui, priimančiam sprendimą;

informaciją, būtiną sprendimui priimti, apdoroti pagal atitinkamą valdomos sistemos funkcionavimo modelį;

saugoti informaciją, siekiant sukaupti patirtį apie valdomą objektą bei pačią valdymo sistemą, be to, kaupti ir saugoti informaciją kitais tikslais;

Pagrindinis įmonės veiklos valdymo tikslas – siekti veiklos pelningumo ir tęstinumo, mažinti išlaidas ir gerinti produkcijos ir paslaugų kokybę. Gali būti išorės ir vidaus valdymo tikslai. Išorės tikslai garantuoja įmonių sąveiką su aukštesnėmis organizacijomis. Vidaus tikslai yra tokie, kurie sukuria sąlygas įmonei, kaip sistemai, veiksmingai funkcionuoti.

  • Apskaita Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 23 puslapiai (9325 žodžiai)
  • Kolegija
  • Apskaitos konspektai
  • Microsoft Word 79 KB
  • Valdymo apskaita konspektas (2)
    10 - 2 balsai (-ų)
Valdymo apskaita konspektas (2). (2016 m. Rugsėjo 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/valdymo-apskaita-konspektas-2.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 16:41