Valiutų kursai ir jį sąlygojantys veiksniai


Valiutų kursus sąlygojantys veiksniai. Plaukiojantys valiutų kursai. Plaukiojantis valiutos kursas. Valiutos kursas ir ji salygojanciu veiksniu ekonomine analize. Valiutu kursas ir ji salygojantys veiksniai. Ekonomikos mokslas valiutos. Mokejimu balanso reguliavimas esant aukso standartui. Valiutu analizes kursai. Plaukiojancio valiutos kurso veiksniai. Valiutos kursą salygojantis veiksnys - užsienio prekyba.

Ekonomikos kursinis darbas. Valiutų kursai ir jį sąlygojantys veiksniai. Įvadas. Aukso standartas. Aukso standarto veikimo įvertinimas. Mokėjimų balanso reguliavimas esant aukso standartui. Fiksuoti valiutų kursai. Dolerio standartas. Plaukiojantys valiutų kursai. Plaukiojančių valiutų kursų panaudojimo problemos. Reguliuojamai plaukiojantys valiutų kursai. Fiksuotų ir plaukiojančių valiutų kursų naudojimo pranašumai ir trūkumai. Valiutų kursų įtaka prekybai užsienio valiutomis. Prekyba užsienio valiutomis. Kaip organizuojama valiutų keitimo rinka. Ryšys tarp nedelsiamojo ir išankstinio valiutos keitimo kursų. Išankstinio valiutų keitimo kursai kaip būsimųjų nedelsiamojo keitimo kursų prognozė. Keitimo kursų lygus. Valiutų kursų svyravimo analizė. Kaip centrinis bankas kišasi į valiutų keitimo rinką. Tarptautinės politikos koordinavimas. Išvados. Naudota literatūra.


Keitimo kursas yra pusiausvyros kaina, nusistovinti tarp dviejų valiutų užsienio valiutų keitimo rinkoje. Litų paklausa atsiranda:

kai, pardavę iš Lietuvos eksportuojamų prekių, pavyzdžiui, už JAV dolerius, eksportuotojai nori juos iškeisti į litus;

Tuo tarpu litų pasiūla atsiranda todėl, kad:

į Lietuvą importuojantys prekes ar paslaugas asmenys turi už litus nusipirkti užsienio valiutos;

Palaikydavo griežtą santykį tarp savo aukso atsargų ir vidaus pinigų pasiūlos;

2. Aukso standartas automatiškai išlygina mokėjimo balansų deficitus. Jeigu susidarydavo JAV mokėjimų deficitas, kaip jau aiškinome praėjusiame skyrelyje, neišvengiamas aukso judėjimas sukelia svaro sterlingų paklausos ir pasiūlos kreivių paslinkimą iki jų susikirtimo taške, kuris atitinka fiksuotą valiutos kursą (2 USD = 1GBP). Mokėjimų balanso deficitas, sukeltas pirminio svarų sterlingų trūkumo, būdavo pašalintas.

Tarkime, kad svaro sterlingų paklausą ir pasiūlą vaizduoja kreivės DD ir SS. Jų susikirtimo taškas a sutampa su fiksuotu valiutos kursu, kuris atitinka GBP ir USD aukso turini (USD = 25 granams aukso, o Didžiosios Britanijos GBP – 50 granų aukso). Tegul JAV ir Didžiojoje Britanijoje vyrauja visiškas užimtumas, ir kiekvienos šalies mokėjimų balansas yra subalansuotas. Tarkime, kad JAV ir Didžiajai Britanijai būdingos šios sąlygos: pastovi pinigų pasiūla, nustatytas vyriausybės aukso atsargų dydis ir kainų lygis. Šiomis sąlygomis amerikiečiai nusprendžia išleisti daugiau pajamų prekių, pagamintų Didžiojoje Britanijoje, importui. Tuomet Didžiosios Britanijos eksportas išaugtų ir viršytų importą (prekybos balansas būtų aktyvus). Jeigu šalies vidaus kainos ir atlyginimai yra nekintami, eksportui padidėjus, Didžiosios Britanijos ekonomika trumpuoju laikotarpiu pasieks pakilimo stadiją, kadang bendroji paklausa britų protukcijai padidėtų. Tokiu atveju paklausos kreivė svarui sterlingų paslinktų į padėtį D1D1. Susidarytų svarų sterlingų trūkumas, lygus ab. Tai reikštų JAV mokėjimų balanso deficitą.

Taigi dabar žinome, kaip veikia automatinis tarptautinio reguliavimo mechanizmas. Kai paklausa Didžiosios Britanijos eksportui išauga, tai iš pradžių, jei vidaus kainų lygis ir atlyginimai tuojau pat nebus koreguojami atsižvelgiant į aukštesnę bendrąją paklausą vidaus produkcijai, įvyks ekonomikos pakilimas. Kai nominalusis valiutos kursas fiksuotas, dėl pakilimo gali padidėti vidaus kainos ir sumažėti šalies ekonomikos tarptautinis konkurencingumas. Tačiau šis procesas susijęs su pinigų judėjimu. Iš pradžių Didžiosios Britanijos mokėjimų balansas yra aktyvus. Tai skatina svarų kiekio apyvartoje ir aukso atsargų jos centriniame banke augimą. Aukštesnė vidaus pinigų pasiūla turės didsnės įtakos vidaus kainoms sumažins palūkanų normą ir padidins bendrąją prekių paklausą.

Agrindinis aukso ir dolerio standarto skirtumas buvo tas, kad šalies vidaus pasiūla neturėjo jokio ryšio su banke laikomais dolerio atsargomis. Įvairių šalių vyriausybės galėjo spausdinti tiek pinigų, kiek norėjo. Dolerio standartas slopino reguliavimo mechanizmo, sukurto aukso standarto sąlygomis, veikimą. Kaip žinome, esant aukso standartui, šalys su mokėjimų balanso deficitu netekdavo aukso, ir jų vidaus pinigų pasiūla krisdavo. Dėl tos priežasties vidaus kainų lygis sumažėdavo, o konkurencingumas pradėdavo didėti. Esant doleriio standartui, šalys su mokėjimų balanso deficitu taip pat netekdavo piningų, kadangi vietiniai gyventojai sumokėdavo užsieniečiams daugiau negu iš jų gaudavo. Tačiau niekas negalėjo sukliudyti šalies vyriausybei paprasčiausiai prispausdinti daugiau pinigų, norint atkurti pradinio lygio šalies vidaus pinigų pasiūlą. Vyriausybės šalių, kurių mokėjimo balansas buvo deficitinis, norėdamos panaikinti pradinį defliacinį spaudimą, pasireiškiantį pinigų pasiūlos sumažėjimu, paprasčiausiai galėjo papildomai spausdinti pinigų. Nors tai užkirsdavo kelią aukštesniam nedarbui trumpuoju laikotarpiu, tačiau trukdydavo ilgojo laikotarpio reguliavimo mechanizmui veikti vidaus kainas, o pinigų kiekio sumažėjimą nukreipti į vidaus konkurencingumo didinimą. Toks elgesys galėjo būti pateisinamas įsipareigojimais palaikyti visišką užimtumą net trumpuoju laikotarpiu. Bet tai pasiekti visoms šalims neįmanoma. Kadangi mokėjimų balanso deficitas iškildavo, vyriausybė turėdavo sunaudoti vis daugiau ir daugiau savo užsienio valiutos saugomų rezervų, kad tą deficitą padengtų. Tačiau galų gale užsienio valiutos rezervai baigdavosi. Tuomet šalis turėdavo devalvuoti valiutą, nustatydama žemesnę savo valiutos pariteto vertę dolerio atžvilgiu, kartu padidindama savo prekių konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.

Valiutų kursai ir jį sąlygojantys veiksniai. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/valiutu-kursai-ir-ji-salygojantys-veiksniai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 17:32