Valiutų kursų įtaka kainoms ir konkurencingumui


Ekonomikos referatas. Valiutų rinka. Valiutų kursai ir valiutų kursų režimai. Svyruojantysis valiutos kursas. Fiksuotasis valiutos kursas. Valiutos kurso pasirinkimas. Konkurencingumas, prekybinis balansas, einamoji sąskaita. Prekybinis balansas. Einamoji sąskaita. Euras ir jo įtakaLietuvai. Euro įtaka Lietuvos rinkai. Euro įtaka Lietuvos verslui. Bendros valiutos pranašumai visai ekonomikai. Pagrindiniai Lietuvos makroekonomikos rodikliai 2009-2013 m. ir trumpa jų analizė. Išvados. Literatūra.


Skiriamas nominalusis ir realusis valiutos kursas:

fiksuotasis valiutos kursas – kai valiutos kursą reguliuoja valstybė.

Dažna nuomonė, kad vienas iš svyruojančiojo valiutos kurso trūkumų yra jo ypatingas nepastovumas. Valiutos kurso nepastovumas sumažino tarptautinės prekybos lygį ir investicijų apimtį. Tačiau, padėjo susidoroti su sukeltomis naftos krizių realiomis deformacijomis. Svyruojantysis valiutos kursas dėl savo lankstumo ir nepastovumo tinkamiau priima smūgius ir susidoroja su jais. Jie leidžia įvairioms šalims neribotai ilgą laiką palaikyti skirtingus infliacijos tempus. Šalyse, kuriose infliacijos tempai aukštesni, ilguoju laikotarpiu valiutos kursai sumažins perkamosios galios paritetą ir tarptautinį konkurencingumą. Svyruojantysis valiutos kursas neužkerta kelio vidaus pinigų kiekio augimui ir aukštų vidaus infliacijos tempų palaikymui atskirose šalyse.

Vienas iš svyruojančio valiutos kurso sistemos pranašumų yra tas, kad ši sistema leido likviduoti tarptautinio kapitalo judėjimo operacijų apribojimus, ir kiekvienas subjektas galėjo investuoti savo lėšas kur panorėjęs (dažniausiai ten, kur aukštesnė pelno norma). Tai pasaulinio ūkio vystymuisi buvo labai naudinga.

Dažniausiai naudojami anksčiau aptarti valiutos keitimo kurso būdai: fiksuotasis ir svyruojantysis. Gilesnė ir turtingesnės yra fiksuotojo valiutos kurso tradicijos. Fiksuotasis kursas išsilaikė nuo 1850 iki 1973 metų. Nuo 1973 metų daugelyje šalių naudojamas kontroliuojamas svyruojantysis valiutos kursas, dar vadinamas nešvariai lanksčiu valiutos kursu.

Pavyzdžiui, JAV nustatytos valiutos keitimo kurso svyravimo ribos: +6,0 % nuo nustatytos kurso ribos. Viršijus šią ribą vyriausybė turi imtis priemonių nukrypimui pašalinti, naudojant pinigų ar iždo politiką.

Vidinis šokas – mažiau grėsmingas krašto ūkiui esant fiksuotam valiutos kursui. Pavyzdžiui, Lietuvoje nereti atvejai, kai dėl tam tikrų priežasčių padidėja arba sumažėja paklausa gryniems pinigams. Svyruojantysis valiutos kursas gali stipriai paveikti ekonomiką, atsiradus, tarkime, grynųjų pinigų paklausos šokui. Pavyzdžiui, indėlininkai, sužinoję apie nestabilią kai kurių bankų padėtį, pradėjo masiškai atsiiminėti savo indėlius. Dėl to žymiai padidėjo paklausa gryniesiems pinigams. Grynieji pinigai yra valstybės skola piliečiams ir bankai kartu su valstybe turi dalintis atsakomybe už savalaikį pinigų grąžinimą.

Papildoma pinigų paklausa padidino palūkanų normą, sumažino investicijas, kurios ir šiaip nebuvo didelės. Tačiau bankai nesugebėjo įvykdyti įsipareigojimų indėlininkams, neatsiskaitė su jais. Tai sumažino gyventojų perkamąją galią, bendrąją paklausą. Krašto ūkio nuosmukis dar daugiau padidėjo. Šis nuosmukis buvo kompensuotas eksporto padidėjimu. Tačiau padidėjusi palūkanų norma nepritraukė kiek didesnių užsienio kapitalo įplaukų, dėl to nepagerėjo mokėjimų balansas.

Fiksuotasis valiutos kursas išgelbėjo nacionalinę valiutą nuo jos pabrangimo. Nacionalinės valiutos pabrangimas būtų nenaudingas krašto ūkiui, nes padidintų importą ir sumažintų eksportą.

Fiksuotu valiutos kursu vyriausybė gali apsaugoti nacionalinę valiutą nuo pabrangimo. Vyriausybė, supirkdama obligacijas bei naudodama kitas pinigų politikos priemones, padidina vidaus pinigų pasiūlą. Papildoma pinigų paklausa yra kompensuojama padidėjusia pinigų pasiūla, todėl palūkanų norma gali sugrįžti į pradinį lygį, o mažėjanti palūkanų norma sugrąžina norą didinti išlaidas bei investuoti. Todėl didės užimtumas, BNP gamyba.

Aprašytas pinigų paklausos augimas tik dalinai yra teisingas, nes jis priimtinas tik tobulos konkurencijos prekių ir pinigų rinkai. Pavyzdžiui, Lietuvoje padidėjusi pinigų paklausa buvo sustabdyta bankų atsisakymu išmokėti indėlius grynaisiais pinigais. Todėl pinigų paklausos šokas neįgavo neigiamo užmojo. Tačiau buvo grubiai pažeistos indėlininkų teisės į nuosavus pinigus, jie juos prarado. (Kompensacija indėlininkams sugrąžino tik nežymią jų pinigų dalį.)

Dabar apibūdinsime išorinio šoko poveikį šalies ekonomikai. Tarkime, kad užsienio paklausa mūsų prekėms sumažėja. Dėl to sumažėja šalyje gaminamos produkcijos gamybos apimtis, užimtumas, susidaro nuosmukio tarpsnis. „Blogėja“ einamoji mokėjimų balanso sąskaita. Sumažėjus pinigų paklausai, siekdama išlaikyti fiksuotąjį valiutos kursą, vyriausybė bus priversta pirkti nacionalinės valiutos perteklių. Tai dar daugiau sumažins vidinę bendrąją paklausą, padidins krašto ūkio nuosmukį.

Esant svyruojančiam valiutos kursui, atsiradus mokėjimų balanso deficitui, nacionalinė valiuta atpigs. Tai padidintų mūsų prekių konkurencingumą užsienio rinkoje, taigi ir jų eksportą.

Jeigu šalyje tikimasi daugiau vidinių šokų (būdinga Lietuvos atvejui) tinkamesnis yra fiksuotasis valiutos kursas, nes vyriausybė garantuoja nacionalinės valiutos stabilumą. Jei daugiau tikimasi išorinio šoko (jis irgi galimas, turint galvoje Rytų rinką) – palankesnis svyruojantysis valiutos kursas.

Fiksuotasis valiutos kursas stipriau riboja pinigų ir iždo politiką, tačiau toks kursas – veiksmingesnė priemonė kovojant su infliacija. Padidėjusios kainos šalyje atpigina nacionalinę valiutą, didina importą. Fiksuotasis valiutos kursas stabdo infliacijos tempą įvairiose šalyse, nes jam padidėjus, tenka mokėti didelę kainą, taigi jis drausmina šalis.

  • Ekonomika Referatai
  • 2015 m.
  • 22 puslapiai (5634 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 48 KB
  • Valiutų kursų įtaka kainoms ir konkurencingumui
    10 - 2 balsai (-ų)
Valiutų kursų įtaka kainoms ir konkurencingumui. (2015 m. Balandžio 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/valiutu-kursu-itaka-kainoms-ir-konkurencingumui.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 14:41