Valstybė

Aprašymas
Įvadas. Valstybės sąvoka. "valstybės" termino istorija. Valstybės egzistavimo būdai. Valstybė kaip organizuota viešoji valdžia. Valstybė kaip daugiamatė hierarchija. Valstybė kaip teritorinė organizacija. Valstybė kaip suvereni organizacija. Valstybė kaip prievartos organizacija. Dalis valdo visumą. Visuomeniniai valstybės pagrindai. Valstybės gyvenimo kultūriniai pagrindai.

Ištrauka
Individo, gyvenimas bei jo prasmė labai priklauso nuo santvarkos tos valstybės, kurios pilietis jis yra. Nuo valdžios struktūrų bei valdymo priklauso ir mūsų visų reikalai.
Esame įvairių grupių nariai, o šių grupių veiklumą lemia tiek valstybė, tirk jų tarpusavio santykiai. Politika –teisėta veiklos forma tada, kai kyla iš poreikio siekti tikslų, vertingų visiems. Politika – valstybės valdymo menas –turi savus dėsnnaujai formuojami europos pilietybės pagrindai (mastrichto sutartis) yra kvietimas kiekvienam iš mūsų: tikimasi, kad europiečiai sugebės būti lojalūs šiai platesnei už valstybę struktūrai - daugelio valstybių konfederacijai. Teks bandyti terminas valstybė atsirado xv amžiuje. Graikai miestui valstybei pavadinti vartojo terminą polis , o romėnai - civitas , respublica . Viduramžiais europiečiai teritoriją valdančią organizaciją vadino regnum (karalystė). Žodis terra (lot. Žemė) taip pat reiškė valstybę. Lenkijoje sakyta rzeczpospolita (valstybė). Lietuvos, vienos iš baltų žemių, vardas pirmą kartą paminėtas 1009 m. Kvedlinburgo kronikoje, Lietuvos valstybė susidarė xiii a. Pirmoje pusėje iš atskirų krašto teritorijų, kurias valdė kunigaikščiai. Lietuviškas jos pavadinimas valstybė atsirado iki xix a.
Terminą valstybė bendrąja prasme pradėjo vartoti italų mąstytojas nikolas makiavelis, italų kalbos žodis lo stato , tapo pagrindu sudarant xvi a. Išvestiniuvalstybė yra normatyvinė - loginė sąvoka. Valstybė yra kalbos kategorija, o kartu ir įvaizdis vieningos sistemos normų, reguliuojančių žmonių elgesį. Teisininkai teigia, kad valstybė - juridinis asmuo, gyvuojantis teisinių normų pagrindu.
Kita valstybės egzistavimo forma - žmonių gyvenimo patirtis, susijusi su institucijomis, valdžios atstovais ir valdymo stiliais. Tai, ką žmonės mąsto apie valstybę, ir vadinama valstybės prigimtimi. Dabar žiniomis disponuojantis elitas formuoja požiūrį į valdžią.
Trečia valstybės egzistavimo apraiška yra aksiologinio pobūdžio. Valstybė traktuojama kaip visuma aukštesnių tikslų. Georgas hėgelis teigė, kad valstybė - tokia bendrų tikslų sfera, kurioje įgyvendinama laisvės idėja, išreiškianti pažangą žmogaus dvasios istorijoje.
Ketvirtas valstybės egzistavimo aspektas yra sociologinio bei istorinio pobūdžio. Valstybė yra didelė socialinė grupė, turinti bendrą istorinę patirtį.

Kategorija Politologija Politologijos referatai

Tipas Referatai

Įkeltas 2010 m.

Reitingas