Valstybės bankrotas ir jo padariniai referatas


Ekonomikos referatas.

Įvadas. Šalies bankrotas kaip sąvoka. Valstybės bankroto priežastys. Valstybės biudžetas. Kreditas. Vidinės bankroto priežastys. Valstybės bankroto išorinės priežastys. Bankroto rizika Lietuvoje. Lietuvos skola. Lietuvos bankroto variantai. Išvados. Literatūros sąrašas.


Darbo tikslas –išanalizuoti valstybės bankrotą ir jo padarinius.

Darbo uždaviniai:

Išaiškinti bankroto sąvoką.

Pateikti valstybės bankroto priežastis.

Išanalizuoti bankroto rizika Lietuvoje.

Biudžeto deficitas (BD)– tai valstybės išlaidų apimties perviršis valstybės pajamų dydžio atžvilgiu.

BD = Išlaidos – pajamos arba DB = Prekių ir paslaugų pirkimas – Grynieji mokesčiai. Biudžeto deficitas– tai neigiamas biudžeto balansas, išlaidoms viršijant pajamas. (Jei vyriausybės pajamos lygios išlaidoms, tai jos biudžetas yra subalansuotas. Jei vyriausybės pajamos viršija išlaidas, tai jos biudžetas yra perteklinis).

Biudžeto deficitas yra skaičiuojamas procentais nuo BNP. Didelis biudžeto deficitas sąlygoja nacionalinės skolos augimą, to pasėkoje valstybė gali tapti nemoki ir bankrutuoti.

1) biudžeto lėšų investavimo krypties pakeitimas, pvz., iš žemės ūkio nukreipiant į kitas ūkio šakas, siekiant padidinti finansinę grąžą nuo kiekvieno biudžeto lito,

2) mažiau ar plačiau panaudoti finansines lengvatas ir sankcijas, leidžiančias geriau atsižvelgti į specifines sąlygas ir stimuliuojančias visuomenės gamybos augimą,

3) smarkiai sumažinti valstybės ekonomikos ir valstybinio finansavimo sferą, visiškai nutraukti valstybės pagalbą,

4) mažinti karo, administracines ir kt. negamybines išlaidas,

5) finansuoti tik socialines programas,

6) neskatinti kreditų teikimo bet kokioms nepatikimoms valstybinėms struktūroms.

Esant biudžeto deficitui valstybės skolinasi pinigus imdamos kreditus iš šalies ar užsienio finansinių institucijų, tad yra svarbu suvokti kas yra kreditas, kokios yra skolinimosi prielaidos.

Dabartinės Lietuvių kalbos žodyne pateikiamos šios kredito reikšmės - prekių ar pinigų skolinimas už palūkanas; asignuojamos (skiriamos kuriam nors reikalui) lėšos.

Kreditas kilęs iš lotyniško žodžio „crede“ – tikėti. Kreditiniuose santykiuose svarbiausias aspektas yra kreditoriaus pasitikėjimas skolininku. Kredito operacijų pradininkai buvo Babilonijos, Finikijos, Egipto žyniai. Kredito operacijas vėliau perėmė ir plėtojo bankai, jos ypatingai išplito atsiradus pinigams.

Kreditas apima piniginius santykius, kai laikinai laisvi įmonių, įstaigų, organizacijų, gyventojų finansiniai ištekliai dažniausiai kaupiami kreditinėse organizacijose ir teikiami juridiniams ar fiziniams asmenims, laikantis jų grąžinimo laiku sąlygos bei taikant palūkanų procentus. Laisvų lėšų laikinas kaupimas, jų paskirstymas sudaro galimybes lanksčiau ir ekonomiškiau naudoti piniginius išteklius viso krašto mastu. Kredito būtinumą lemia prekių gamyba bei paslaugų teikimas ir su tuo susiję mainai bei atsiskaitymų organizavimas, taip pat pinigų kaip mokėjimo priemonės veikimas. Atskiruose ūkio subjektuose (įmonėse bei ekonominės veiklos šakose) veiklos procesų įvairios fazės nesutampa. Bei turto apyvartos greitis nėra vienodas. Būtent dėl šių priežasčių vienuose ekonomikos subjektuose laikinai susikaupia laisvų piniginių lėšų, o kitiems jų trūksta. Štai čia pateikti kredito principai:

Grąžintinumo principas – kreditas turi būti grąžinamas sutartyje nurodytais terminais. Antraip gali būti priskaičiuojami delspinigiai ar priimtos kitos sankcijos.

Apdraudimo principas reikalauja, kad kreditorius galėtų pasinaudoti jo turtinius interesus ginančiomis priemonėmis, jeigu skolininkas nevykdytų savo įsipareigojimų Išskiriamos šios pagrindinės kredito formos: bankinis, komercinis, vartotojiškas, lizinginis ir valstybinis. „Bankinį kreditą teikia komerciniai bankai įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, valstybinėms institucijoms ir gyventojams įvairiems jų poreikiams tenkinti. Vartotojiškas kreditas – tai piniginis santykis tarp kreditoriaus ir kredito ėmėjo, kuris įsipareigoja kreditoriui norėdamas įsigyti ilgesnio naudojimo prekes. Lizingas yra piniginiai santykiai tarp asmenų nuomojant darbo priemones. Valstybinio kredito atveju įmonės, įstaigos, tarptautinės organizacijos, gyventojai skolina savo piniginius išteklius valstybei“.

Yra išskiriamos trys pagrindinės valstybinio kredito formos:

valstybės skolinimasis (imamos paskolos iš bankų arba išleidžiami valstybės skolos vertybiniai popieriai),

valstybės paskolų teikimas iš biudžeto lėšų ar kitų valstybinių nebiudžetinių fondų,

valstybės garantija (skolininkas, už kurio įsipareigojimų vykdymą garantavo valstybė, nevykdo savo įsipareigojimų).

  • Ekonomika Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 19 puslapių (3985 žodžiai)
  • Kolegija
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 71 KB
  • Valstybės bankrotas ir jo padariniai referatas
    10 - 6 balsai (-ų)
Valstybės bankrotas ir jo padariniai referatas. (2016 m. Birželio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/valstybes-bankrotas-ir-jo-padariniai-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 16:27