Valstybės biudžetinė sistema


Finansų konspektas. Valstybės biudžetinė sistema.


Biudžetas ir biudžetinė sistema užima svarbiausią vietą bet kokioje finansinėje sistemoje. Biudžeto kilmė siejama su valstybės pajamų ir išlaidų apskaitos pradžia. Pajamos ir išlaidos buvo įtraukiamos į apskaitą laipsniškai. Ypač silpna ši apskaita buvo feodalizmo laikotarpiu, kai monarchai labai sunkiai pripažino, kad reikalinga pajamų ir išlaidų apskaita. Įvedus reguliarią valstybės pajamų ir išlaidų apskaitą, buvo pradėtos rengti praėjusių metų pajamų ir išlaidų sąmatos. Sisteminis ataskaitų apie pajamas ir išlaidas rengimas lėmė poreikį rengti pajamų ir išlaidų planus. Tai buvo esminė valstybės biudžeto atsiradimo aplinkybė. Pirmą kartą biudžetas buvo pradėtas rengti ir tvirtinti XVI a. Anglijos parlamente. Anglija buvo pirmoji valstybė, kurioje pradėtas vartoti žodis „biudžetas". Jo kilmė siejama su lotyniškuoju žodžiu bulga - odinis krepšys. Perėmę šį žodį iš normanų, anglai iš jo padarė „budgo" arba „budget" ir juo vadino odinį portfelį, kuriame Anglijos iždo kancleris į parlamentą atsinešdavo savo finansinius projektus. Vėliau šiuo žodžiu buvo pradėti vadinti patys finansiniai projektai, kuriuose atsispindėjo mokestinės pajamos ir būsimosios išlaidos. Biudžeto atsiradimas buvo susijęs su valstybių politiniu gyvenimu. Biudžeto tvirtinimo procedūra tapo svarbiausiu politiniu įvykiu daugelio valstybių gyvenime.

Finansų teorijoje ir praktikoje yra įvairių požiūrių į žodžio „biudžetas" apibūdinimą. Taip yra dėl to, kad biudžetas – daugialypis reiškinys. S. A. Finkleris (2005), analizuodamas finansų valdymo viešosiose, sveikatos priežiūros ir pelno nesiekiančiose organizacijose, klausimus, biudžetą vadina planu, atspindinčiu pinigų, kuriuos planuoja organizacija gauti ir išleisti, kiekį. J. B. McKinney (2004) biudžetu vadina organizacijos veiklos žemėlapį. Autorius pastebi, kad gerai suplanuotas, sudarytas ir realizuotas biudžetas padeda organizacijai įgyvendinti jos tikslus aktyviausiai ir su didžiausia nauda. J. B. McKinney pažymi, kad biudžetas yra ekonominis, planavimo, politinis, teisinis ir socialinis dokumentas. Tai visapusiškas finansinis planas, sudarytas tam tikram laikotarpiui ir numatantis organizacijos būtinas išlaidas ir galimus lėšų šaltinius. Tokį planą turi arba turėtų turėti kiekvienas pajamas gaunantis ir jas valdantis subjektas (įmonės, organizacijos, šeimos, asmenys).

Valstybės mastu biudžetas - pagrindinis valstybės finansinis planas, turintis įstatyminę galią. Valstybės biudžetas skiriasi nuo kitų savarankiškų ekonominių subjektų biudžetų, nes jis atspindi visos visuomenės interesus. Tai centralizuotas pinigų fondas, skirtas tam tikrovaldymo lygmens organų (valstybės, vietinės valdžios) funkcijoms ir uždaviniams įgyvendinti. Šis biudžeto apibūdinimas tiksliausiai atskleidžia biudžeto kaip socialinio-ekonominio reiškinio esmę. Biudžetas yra valstybės funkcionavimo pagrindas. Tai pagrindinis lėšų šaltinis, kuriuo disponuoja valstybinė arba vietinė valdžia. Sukoncentruojant pinigines lėšas įvairaus lygmens biudžetuose, ne tik lėšos paskiriamos šalies socialinėms ir ekonominėms reikmėms, bet ir užtikrinamas valstybės ekonominės ir finansinės politikos įgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai, biudžetas gali būti apibūdintas kaip valstybės finansinis planas. Jis yra ekonominių (piniginių) santykių, pasireiškiančių tarp valstybės ekonominių subjektų ir visuomenės, sistema. Šie santykiai atsiranda perskirstant nacionalines pajamas, kurios naudojamos valstybės ir vietinės valdžios funkcijoms įgyvendinti. Būtent šie santykiai atspindi biudžeto ekonominę esmę. Jie yra vadinami biudžetiniais santykiais.

Dėl biudžetinio mechanizmo valstybė gali spręsti šiuos uždavinius (Levišauskaitė, Rūškys, 2003):

4.Valstybės biudžetinės politikos vykdymas. Valstybės biudžetinė politika pateikta atskiruose biudžeto pajamų ir išlaidų straipsniuose, kuriuose išdėstyti finansavimo šaltiniai ir valstybės biudžeto lėšų panaudojimo kryptys.

biudžetinių fondų formavimo ir panaudojimo kontrolė.

Biudžetinių fondų naudojimo funkcija susijusi su tikslinėmis biudžetinėmis išlaidomis. Biudžeto lėšos naudojamos tam tikroms šakoms, socialinei sferai, regionams (administraciniams-teritoriniams vienetams), tam tikriems ūkininkaujantiems subjektams finansuoti.

Biudžetinė sistema - tai skirtingų lygmenų biudžetų sistema, kurios veikimas remiasi ekonominiais santykiais ir teisinio reglamentavimo normomis. Biudžetinės sistemos struktūrą lemia konkrečios valstybės sandara. Pagal sandarą valstybės skirstomos į dvi grupes: paprastąsias (unitarines), sudėtingąsias. Paprastoji (unitarinė) valstybė yra centralizuota valstybė, susidedanti iš įvairių administracinių vienetų (apskričių, vietovių ir pan.). Sudėtinga valstybė - tai ta valstybė, kuri sudaryta iš savarankiškų teritorinių vienetų. Sudėtingos valstybės pavyzdžiai yra konfederacija, federacija, imperija. Labiausiai paplitusi tokios valstybės forma yra federacija. Būtent dėl to daugelyje literatūros šaltinių skiriamos dvi valstybės organizacinės valdymo struktūros: unitarinė ir federacinė. Beje, kaip pastebi V. Kovaliovas (2006) unitarizmas, pakeitęs feodalinį susiskaidymą, atliko istoriškai progresyvų valstybingumo plėtojimosi vaidmenį. Būtent dėl to unitarinės valstybės sandaros forma yra būdinga daugeliui šiuolaikinių valstybių.

  • Finansai Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 30 puslapių (8360 žodžių)
  • Universitetas
  • Finansų konspektai
  • Microsoft Word 63 KB
  • Valstybės biudžetinė sistema
    10 - 8 balsai (-ų)
Valstybės biudžetinė sistema. (2015 m. Lapkričio 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/valstybes-biudzetine-sistema.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 12:44