Valstybės biudžeto sudarymas ir vykdymas


Finansų savarankiškas darbas. Įvadas. Lietuvos Respublikos biudžeto sandara. LR valstybės biudžeto sudarymas. LR valstybės biudžeto pajamos. LR valstybės biudžeto vykdymas. Tiesioginės ir netiesioginės išlaidos. Metų valstybės išlaidos pagal sritis. LR Valstybės biudžeto palyginimas. Pajamų palyginimas. Išlaidų palyginimas. Išvados. Literatūra.


4. Konstituciškumas – biudžeto formavimo tvarka turi atitikti LR Konstituciją ir įstatymus.

5. Visuotinumas – bendri biudžeto formavimo principai turi būti vienodai taikomi visiems subjektams.

Valstybės biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte turi būti nurodyta:

Eugenija Buškevičiūtė knygoje „ Viešieji finansai“ teigia, kad mokslininkai ir ypač praktikai prieštaringai vertina valstybės dalyvavimą visuomeniniame gyvenime bei visuomeninėje ūkinėje veikloje. Liberalai Vyriausybės veiklą pateisina tik tose srityse, kuriose rinka negali veikti laisvų rankų principu arba kuriose ji gali veikti neefektyviai, ir politinė veikla gali būti geresnė išeitis. Liberalai teigia, jog efektyvesnė ekonominės sistemos už rinką nėra. Tuo tarpu vyriausybės vaidmens didinimo šalininkai mano, kad negali būti efektyvios socialiai orientuotos rinkos ekonomikos be efektyvaus Vyriausybės reguliuojančio vaidmens. Šios krypties teoretikai akcentuoja socialinį ekonominį jos vaidmenį bei valstybės funkcijų išplėtimą, siekiant labiau socialiai orientuotos (mišrios) ekonomikos. Dažnai šios krypties ekonomistai pasisako už gyventojų pajamų diferencijacijos mažinimą. Taigi liberalus požiūris palieka daugiau laisvės privačiai iniciatyvai, o valstybės vaidmens didinimo šalininkai remiasi idėja, kad vyriausybė gali nustatyti, kas tautai naudinga.

Pagal reikšmę formuojant valstybės pinigų fondus: – privalomos – gaunamos nustatant privalomus mokėjimus į biudžetą ir pinigų fondus (mokesčiai, rinkliavos, muitai). – papildomos – gaunamos skolinantis lėšas iš vidaus bei užsienio kreditorių pagal paskolos sutartis, platinant vertybinius popierius, renkant baudas, realizuojant konfiskuotą, valstybės paveldėtą turtą ir pan. Pagal nuosavybės formą: – Nuosavos. Gaunamos renkant mokesčius, rinkliavas, realizuojant (nuomojant) viešosios nuosavybės objektus, išieškant baudas. – Laikinai skolintos. Skolinamos iš kreditorių, ir turi būti grąžintos. Pagal teritorinį kaupimo ir panaudojimo principą: – Respublikos pajamos. – Savivaldybių pajamos. Pagal pinigų fondus, kuriuose kaupiamos: – Biudžeto pajamos. – Nebiudžetinių pinigų fondų pajamos. Pagal gavimo būdą: – Mokestinės pajamos. – Nemokestinės pajamos: a) gaunamos savanoriškais pagrindais. Skolinantis lėšas valstybei, perduodant savanoriškus įnašus. b) gaunamos privalomais pagrindais.

2010 metų biudžete, valstybės biudžeto pajamos be ES paramos sudarė 13 378 mln. litų. ES paramos lėšos, kurios, investuojamos į visas ūkio sritis padėjo išlaikyti šalies konkurencinį pranašumą šiuo sudėtingu ekonomikos nuosmukio laikotarpiu, sudarė 7 891,9 mln. Litų. Bendros 2010 metų valstybės biudžeto pajamos, kartu su ES lėšomis sudarė 21 270 mln. Litų.

Levišauskaitė K. Valstybės finansai/ K. Levišauskaitė, G. Rūškys. Kaunas, 2003.

Valstybės biudžeto sudarymas ir vykdymas. (2013 m. Lapkričio 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/valstybes-biudzeto-sudarymas-ir-vykdymas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 22:52