Valstybės finansai referatas


Finansų referatas. ĮVADAS Temos aktualumas. Darbo tikslas. Darbo uždaviniai. Aukštojo mokslo finansavimo Lietuvoje pradžia. Lietuvos aukštojo mokslo raida po. Lietuvos aukštojo mokslo reforma. Aukštojo mokslo finansavimo problemos. Studentų skaičiaus tendencija. Aukšto mokslo finansavimas. Išvados Nuorodos.


Tačiau Lietuvos valstybė turėdama ribotus išteklius nėra pajėgi visiškai finansuoti ir remti aukštąjį mokslą. Daugiau nei puse studentų studijos nėra finansuojamos valstybės, taip pat visiško rėmimo negauna įvairios mokslinės veiklos, inventorius, projektai. Todėl studentai norintis įgyti aukštąjį išsilavinimą turi susimokėti patys arba ieškoti rėmėjų , kurie parems juos su tam tikromis sąlygomis ( dažniausiai tai būna laikotarpis po studijų, kurį studentas prižada dirbti toje įmonėje). Iškyla viena opiausių problemų jog būsimi potencialūs Lietuvos darbuotojai negavę finansavimo, emigruoja į didžiąsias valstybes, taip sukurdami „protų“ nutekėjimą ir sumažindami dar daugiau Lietuvos gyventojų skaičių. Pasaulyje atlikti tyrimai parodė, kad šalys kurios neinvestuoja į aukštąsias mokyklas neišvengia atsilikimo nuo kitų pirmaujančių valstybių. Todėl yra labai svarbu atsižvelgti į šiuos tyrimus, kad valstybės ekonominis lygis , gyventojų skaičių bei kiti rodikliai augtų.

Darbo tikslas.

Išanalizuoti Lietuvos aukštojo mokslo finansavimo problemas, pateikti kitokių finansavimo alternatyvų, kurios pagerintų situaciją šalyje.

Atlikti analizę kiek buvo skirta lėšų iš valstybės biudžeto aukštajam mokslui finansuoti 2009-2014 metais.

Palyginti Lietuvos aukštojo mokslo finansavimą su Vokietijos ir Estija finansavimu.

Apžvelgti privačių asmenų skiriamas lėšas aukštosioms mokykloms

Pateikti alternatyva, padėsiančiai pagerinti finansavimą aukštosioms mokykloms

Per Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį studijų aukštose mokyklose finansavimo politika keitėsi ne vieną kartą. Atkūrus nepriklausomybę, visos studijos aukštosiose mokyklose, ir toliau tęsėsi kaip sovietmečio periodu, kurį laiką ir toliau buvo finansuojamos vien iš valstybės biudžeto. Tačiau valstybinio finansavimo monopolis truko neilgai. Aukštosios mokyklos netruko pasinaudoti naujai įgyta autonomija ir ėmė siūlyti neįstojusiems į valstybės finansuojamas vietas abiturientams mokamas studijas. Taip atsirado nauja studentų kategorija – savo lėšomis už studijas mokantys studentai. Vadinamųjų komercinių studentų nuolat daugėjo, didėjo ir bendras į aukštąsias mokyklas priimamų studentų skaičius.

2000 metais priimtas Aukštojo mokslo įstatymas įteisino naują studijų finansavimo tvarką. Atsirado dar vienas studijų finansavimo šaltinis – studentų mokama fiksuota studijų įmoka. Studijų įmoką privalėjo mokėti pusė į valstybės finansuojamas vietas įstojusių, tačiau prastesnių studijų rezultatų pasiekusių studentų. Galiausiai 2009 metais priimtas Mokslo ir studijų įstatymas vėl pakeitė studijų finansavimo tvarką – fiksuotų studijų įmokų nebeliko, tačiau buvo įvestas „studento krepšelis“. Kiekvienas studijų finansavimo modelio pakeitimas sukeldavo ir papildomos sumaišties, ir nepatenkintų suinteresuotųjų protesto.

  • Finansai Referatai
  • 2015 m.
  • 12 puslapių (2271 žodis)
  • Mokykla
  • Finansų referatai
  • Microsoft Word 94 KB
  • Valstybės finansai referatas
    10 - 2 balsai (-ų)
Valstybės finansai referatas. (2015 m. Kovo 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/valstybes-finansai-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 08:49