Valstybės finansai


Valstybes kredito formos. Valstybes finansai ekonominiu aspektu. Valstybinio kredito formos. Valstybės skolos instrumentai. Lietuvos finsnsų sistemos grandis. Valstybes sistemos grandys. Finansu struktura ekonominiu aspektu. Finansu sistema instituciniu aspektu. Valstybinis kreditas. Valstybinių nebiudžetinių fondų paskirtis.

Ekonomikos referatas. Įvadas. Valstybės finansų struktūra. Valstybės finansų struktūra – institucinis aspektas. Valstybės finansų struktūra – ekonominis aspektas. Valstybės biudžetas. Valstybės biudžeto sandara ir formavimo principai. Biudžeto esmė ir funkcijos. Pagrindiniai biudžeto formavimo principai. Biudžeto sandara. Biudžeto pajamos ir biudžeto išlaidos. Biudžeto pajamų klasifikacija. Biudžeto išlaidų klasifikacijos. Biudžeto subalansavimo problema. Biudžeto deficitas. Biudžeto procesas. Mokesčiai. Valstybiniai specialūs (nebiudžetiniai) fondai. Socialinio draudimo fondai. Pensijų fondai. Sveikatos draudimo fondai. Kiti specialūs nebiudžetiniai fondai. Valstybinis kreditas. Valstybės skola. Valstybinio kredito finansinė esmė ir vaidmuo valstybės finansavime. Veiksniai, lemiantys vyriausybės skolinimosi poreikį. Valstybinio kredito formos. Valstybės skolos instrumentai. Valstybės skolos vertinimo kriterijai ir rodikliai. Valstybės finansų kontrolė. Valstybės finansų politika.


Pirmiausiai derėtų atsakyti į klausimus: kas yra finansai? Koks jų tikslas? Ir kokios jų funkcijos? Finansai yra ekonominė kategorija, kadangi išreiškia ir atskleidžia egzistuojančius visuomenėje ekonominius santykius, turinčius objektyvų pobūdį ir specifinę visuomeninę paskirtį. Finansų tikslas – ekonominių subjektų ir valstybės piniginių pajamų ir sankaupų formavimas ir jų panaudojimas gamybos plėtimui, dirbančiųjų skatinimui, visuomenės socialinių ir kitų poreikių patenkinimui. Finansai atlieka dvi funkcijas: paskirstymo ir kontrolės.

Toliau yra nagrinėjami valstybės finansai, jų struktūra, funkcijos, kontrolė bei politika. Valstybės finansų struktūrą galima nagrinėti aspektais: ekonominiu aspektu valstybės finansai valstybės finansų sistemą sudaro visuma finansinių grandžių, kurių paskirtis aprūpinti valstybę piniginėmis lėšomis, būtinomis jai vykdant ekonomines, socialines ir politines funkcijas.

Valstybės finansų ekonominis turinys nevienareikšmis; į valstybės finansų struktūrą įtraukiamos kelios savarankiškos grandys, kurių kadangi funkcinė visų išvardintų finansų sistemos grandžių paskirtis yra skirtinga, tai valstybė jų dėka daro poveikį labai plačiam ekonominių ir socialinių procesų spektrui, taip pat šakinių ir teritorinių valstybės problemų sprendimui.

Svarbiausia grandis valstybės finansų sistemoje yra valstybės biudžetas, Stambiausias centralizuotas piniginis fondas, kurio sudarymu ir panaudojimu rūpinasi ir už jį visiškai atsako vyriausybė. Biudžeto pagalba vyriausybė gali sukoncentruoti savo rankose didžiąją nacionalinių pajamų dalį, perskirstydama jas finansiniais metodais. Todėl biudžetas yra pagrindinė finansinė bazė numatytoms valstybės funkcijoms vykdyti. Šioje finansų sistemos grandyje sukaupiamos, sukoncentruojamos didžiausios valstybės pajamos ir finansuojamos svarbiausios valstybės išlaidos, susijusios su jos funkcijų vykdymu. Biudžete tarpusavyje susiejami pagrindiniai finansiniai elementai – mokesčiai, skolos ir išlaidos.

Biudžete sukauptų piniginių lėšų dėka valstybė įgyvendina savo pagrindines politines funkcijas ir uždavinius, kurie susiję su valstybės interesų gynimu tiek vidaus, tiek išorės atžvilgiu. Valstybės biudžetas taip pat panaudojamas valstybės ekonominiams procesams reguliuoti. Per biudžeto pajamų ir išlaidų mechanizmą valstybė daro įtaką visuomeninei gamybai, siekdama skatinti jos augimą, gyventojų užimtumą, palaikyti būtiną vartojimo ir realizacijos lygį.

  • Ekonomika Referatai
  • 2010 m.
  • 22 puslapiai (9085 žodžiai)
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 50 KB
  • Valstybės finansai
    10 - 1 balsai (-ų)
Valstybės finansai. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/valstybes-finansai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 20:32